Tai buvo prieš penkerius metus. Tuo metu mes su vyru jau turėjome du vaikus, o visa šeima glaudėsi mažyčiame vieno kambario bute. Suprantama, kad mūsų šeimai skubiai reikėjo plėstis. Tačiau tuo metu reikalai neperžengė kalbų ribų.
Tačiau sužinoję, kad netrukus susilauksime trečiojo vaikelio, norėdami ar nenorėdami turėjome spręsti klausimą dėl gyvenamojo ploto išplėtimo. Vienintelis mums prieinamas variantas turėti didesnį butą buvo parduoti vieną butą ir pridėti tėvų kapitalą, tada galėtume nusipirkti bent trijų kambarių butą miesto pakraštyje.
Būtent taip ir padarėme. Pardavę vieną butą, nusipirkome tokį geidžiamą trijų kambarių sename name. Nupirktas butas buvo puikiai suremontuotas, tad mums tereikėjo tik susidėti baldus. Gyvenome laimingai, tačiau mūsų laimę aptemdė tai, kad viršutinių aukštų kaimynai susivienijo prieš mus į koaliciją ir norėjo parodyti, kad jie valdo namą.
Mus nuolat persekiojo su įvairiausiomis pretenzijomis ir skundais.
– Kodėl taip ilgai atidarinėjote įėjimo duris.
– Mes įnešdavome daiktus, todėl suprantama, kad kurį laiką reikėjo laikyti jas atviras.
– Kodėl statote savo automobilį po mano langais.
– Pastatau automobilį po savo langais, nes gyvenu pirmame aukšte, o jūsų langai jau virš manęs, todėl nieko negaliu padaryti.
Dar vienas skundas tiesiog išmušė mane iš pusiausvyros.
– Kai tavo vaikai grįžta iš darželio, jie bėgioja kaip išprotėję. Jie man trukdo! Kai jie grįžta iš darželio, tu jiems rodai animacinius filmukus.
– Kaip mūsų vaikai gali jums trukdyti, jei gyvenate virš mūsų?
Paskutinis lašas į mano kantrybės taurę buvo tai, kad kaimynai nusprendė susidoroti su mano nėščia žmona, kuri po mėnesio gimdys.
Jie atėjo po pietų, kai žmona buvo viena, o manęs nebuvo namie. Moterys ėmė šaukti ir skųstis.
– Kodėl jūs čia atėjote, tokie dalykiški.
– Koks tikrasis klausimas?
– Jūsų sutuoktinis, išėjęs parūkyti, įleido į prieangį nepažįstamą žmogų. Tas vyras ėjo nuo durų prie durų ir siūlė pirkti domofono raktus.
– Mano sutuoktinis nerūko… (Aš tikrai nerūkau ir niekada nerūkiau). Ir dar toks niuansas: jei tas vyras parduotų domofono raktus, jis galėtų pats atidaryti įėjimo duris.
Kai grįžau namo ir sužinojau, kas atsitiko, nuėjau pas kaimynus ir gana nemandagiai jiems paaiškinau, kad jie daugiau taip elgtis neturėtų…
Po šio incidento pradėjome gyventi darniai su kaimynais, nors po to jie nustojo su mumis sveikintis.
