Kai mano vyras buvo įkalintas, mano uošvė vis ateidavo pas mane ir kaltino mane dėl to.

Mano vardas yra Emilija. Tiesiog neturėjau jėgų pakęsti nesibaigiančio vyro girtuokliavimo. Todėl dar kartą susikroviau visus Ryano daiktus ir tiesiog išvariau jį pro duris. Tegul eina pas mamą ir gadina jai nervus.

Su Rajanu gyvenau dvejus metus ir per tą laiką jau kelis kartus buvau jį išvariusi iš namų. Rajanas išėjo gyventi pas savo mamą. Kol gyveno su mama, jis negėrė ir nesielgė blogai. Jis tiesiog elgėsi kaip tikras angelas. Tada jis paprašė atleidimo ir paprašė leidimo grįžti pas mane ir mano sūnų.

Mano uošvė dėl to kaltino mane: kad nesugebėjau sulaikyti savo vyro:
– Tu esi žmona! Ir tu turi rasti požiūrį į savo vyrą!

Bet aš ten neskaičiavau. Maniau, kad tai Rayanas turi rasti priėjimą prie manęs. Aš galėjau išsiversti ir viena be Rajano! Turėjau savo butą, kurį paveldėjau iš tetos, turėjau gerą darbą. Turėjau net automobilį. Rajanas uždirbdavo daug mažiau nei aš. Bet jis buvo toks gražus, mielas ir malonus, kai buvo blaivus, kad aš jį labai mylėjau.

Rajanas irgi mane mylėjo, bet jis turėjo dar vieną didelę silpnybę: Jis mėgo gerti. Kai būdavo girtas, jis manydavo esąs visagalis, manė, kad visi yra jo priešai, ir imdavo viską aplink save daužyti. Savo priešais jis laikė mūsų buto baldus, medžius ir suoliukus gatvėje.

Kelis kartus dėl savo siaubingo elgesio jis buvo nuvežtas į policiją. Ten jam buvo skiriamos baudos ir pranešama apie darbą. Darbe jį barė, bet neatleido iš darbo. Pirmą kartą po to Rayanas elgėsi labai gerai: buvo tylus ir ramus. Jis negėrė, taisė baldus. O tai, ko nebegalėjo pataisyti, tiesiog išmetė ir nusipirko naujų.

Bet man nusibodo jo išdaigos. Buvau nuo jų labai pavargęs. Vieną dieną mano kantrybė trūko, dar kartą susirinkau jo daiktus ir paprašiau jo išeiti. O jis išmetė maišą su daiktais pro langą. Ir maišas pataikė į kaimyną, kuris kaip tik ėjo gatve. Ačiū Dievui, kaimynas buvo gyvas. Bet jis buvo labai supykęs. Kai Ryanas išbėgo į gatvę, jie susiginčijo. Policija juos abu išsivežė. Jie nuvežė jį į ligoninę, o vėliau pasodino į kalėjimą. Jis gavo metus kalėjimo.

Gyvenčiau ramiai, bet kiekvieną savaitgalį pas mane atvažiuodavo mano uošvė. Ji barė mane ant viso namo. Ji rėkė ant visos laiptinės. Neįleisdavau jos į mūsų butą. Mano uošvė kaltino mane, kad įkišau Ryaną į kalėjimą. O kol jos vargšas sūnus sėdi kalėjime, aš mėgaujuosi gyvenimu ir susitikinėju su vyrais. Bet ji ketina sugriauti mano gyvenimą ir atkeršyti man už savo sūnų!

Tai tęsėsi tol, kol su Ryanu oficialiai išsiskyrėme. Bet net ir tada mano uošvė nenusiramino. Ji ėmė spausti dėl gailesčio. Tačiau tai nepadėjo. Tada ji pradėjo rašyti skundus dėl manęs į visas valdžios institucijas. Ji rašė, kad tyčia atstūmiau savo vyrą, kad jis susitikinėtų su vyrais.

Tai buvo siaubingai kvaila, bet tai tikrai sugadino mano reputaciją. Pastebėjau, kad kaimynai jau pradėjo į mane žiūrėti kreivai. Žinoma, man tai labai nepatiko.

O tada mane paaukštino darbe ir pasiūlė geras pareigas kitame mieste. Neatsisakiau ir po pusantro mėnesio persikėliau. Labai džiaugiuosi, kad priėmiau pasiūlymą.

Dabar jau praėjo daugiau nei 20 metų. Niekada nesigailėjau, kad persikėliau į kitą miestą. Šiame mieste sutikau gerą vyrą, pagimdžiau dar du vaikus. O savo pirmąją santuoką: savo pirmąjį vyrą ir uošvį dabar prisimenu su siaubu… Gerai, kad visa tai jau praeityje…

 

 

Rate article
Kai mano vyras buvo įkalintas, mano uošvė vis ateidavo pas mane ir kaltino mane dėl to.
Mein ganzes Leben lang war ich ein Schatten meiner Schwester