“Ką darysime, nes mano dukra nėščia!”

– Paprastai, kai skambina nepažįstami numeriai, nekeliam ragelio”, – sako Marija. – Ir šį kartą kažkodėl pakėlė. Gal todėl, kad laukiau skambinant draugės, pamaniau, kad tai ji, todėl pakėliau ragelį. O ten nepažįstamas žmogus, pasisveikina. Man reikia su jumis susitikti ir aptarti kai kuriuos klausimus, susijusius su mūsų vaikais.

Marija yra suaugusio sūnaus motina. Vaikinui trisdešimt metų ir jis jau seniai gyvena kartu su savo mergina. Vaikinai kartu pradėjo gyventi šiek tiek daugiau nei prieš šešerius metus. Jaunuoliai dirba ir nuomojasi butą. Marija pažįsta sūnaus merginą, tačiau artimų santykių su ja nepalaiko.

Iš pradžių ji bandė su ja susidraugauti: kvietė jaunuolius pas save ir vaišino skanėstais. Tačiau laikui bėgant ji suprato, kad mergina jai nenaudinga, todėl nustojo tai daryti. Jaunuoliai gyvena savo gyvenimus, turi savo darbus, susitinka su draugais, keliauja, o Marija turi savo gyvenimą, kuris yra ne mažiau pilnas nei jos sūnaus ir jo draugės. Motina su sūnumi susiskambina ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

– Ne iš karto supratau, apie kokius vaikus kalbame. – Marija dalijasi. – Pasakiau moteriai, kad ji davė ne tą numerį. O ji man atsakė, kad ne klaida, nes Adomas – tai jūsų sūnus. Tik po šių žodžių supratau, kad skambina jos sūnaus draugė, o greičiausiai – motina.

Marija iš karto paklausė, kokiais klausimais nepažįstamoji nori su ja pasikalbėti.

– Argi nematote, kokia situacija, – pasakė ji, – Emilija laukiasi kūdikio! Manau, kad šioje situacijoje reikia kažką daryti. Ar žinote, ar jūsų sūnus ketina įteisinti savo santykius su mano dukra?

Tačiau Marija nieko nežinojo apie tai, kad jos sūnaus sužadėtinė yra nėščia. Ji nieko apie tai nežinojo, kaip ir nieko nežinojo apie sūnaus planus. Ji su sūnumi apie tai kalbėjosi maždaug prieš metus. Adamas tuo metu motinai aiškiai pasakė, kad neketina tuoktis.

– Esu prieš tai, kad mano pasas būtų suteptas antspaudais! – sakė jis motinai. – Iki keturiasdešimties metų ir nelauk.
– O jei tavo sužadėtinė pastos, ką darysi? – paklausė sūnaus motina.
– Mes ne maži ir žinome, kaip apsisaugoti! – atsakė sūnus. – Vaiko turėjimas šiuo metu neįeina į mūsų planus. Pirmiausia turime išspręsti būsto problemą.
– Ar Emilija žino apie jūsų mintis? – Motina uždavė Adomui klausimą.
– Žinoma, kad žino! – šyptelėjo sūnus.

Dabar paaiškėjo, kad Emilija yra nėščia. Pasak Emilijos motinos, jos dukra visa išvargusi, ji verkė visą parą, nes Adamas vis atsisakydavo jai pasiūlyti.

Jos mama paprašė pasikalbėti su Adamu, nes jie praktiškai turi vaiką ir skubiai turi ką nors nuspręsti, todėl turėtų susiimti ir sukurti šeimą, jei ne iš meilės, tai bent dėl būsimo vaiko.

O Adamas ir Emilija puikiai atrodo kartu. Jie puikiai sugyvena, tarp jų nėra jokių ginčų, jokių skandalų, jokio susipykimo.

– Ką apie tai mano Adamas?
– Jis man iš esmės nieko nepasakė! – atsakė motina. – Aš su juo apie tai net nekalbėjau.
– Vadinasi, mano sūnus nežino, kad skambinote jo būsimai uošvei?
– Visų pirma, ši moteris mano sūnui yra niekas. O antra, – aš tikrai nieko nesakiau savo sūnui. Štai ką pasakiau, kad tai ne mūsų reikalas. Jauni žmonės patys sprendžia, ką jiems daryti.
– O ką ji jums pasakė?
– Nemanau, kad tokios reakcijos ji tikėjosi. Manau, ji tikėjosi, kad pradėsiu barti savo sūnų ir primygtinai reikalausiu, kad jis susituoktų su Emilija.

Jei pažvelgtume į šią situaciją iš Jemilės ir jos motinos perspektyvos, atrodo, kad Marija užaugino visiškai neatsakingą sūnų. Juk dėl to kalta mama, kad neaugino jo atsakingo, todėl jis slepiasi nuo bet kokių sunkumų.

Jei Marija būtų normali motina, ji būtų išsakiusi savo sūnaus požiūrį į šią situaciją, juk kalbame ir apie jos anūką? Ir galbūt Marija teisi, kad tai ne jos reikalas. O ką manote jūs?
 

 

Rate article