Sara stovėjo prie atidaryto šaldytuvo laikydamasi už galvos. Jos vyras vėl viską suvalgė. Ji negalėjo suprasti, kur iš karto dingo visas maistas. Ką tik pagamintas – jau tuščias.
Kalbėtis su vyru buvo beprasmiška – kiekvienas pokalbis baigdavosi skandalu. Dar vienas dalykas, kuris ją erzino, buvo tai, kad jis sėdi namuose ir jau antrą mėnesį bando susirasti darbą. O ji dirba tik už maisto produktus, kurie dingsta žaibišku greičiu. Sara jau buvo įpratusi kramtyti duoną ir gerti “tuščią” kavą. Po darbo ji neturėjo energijos gaminti maistą, o vyras, matyt, nusprendė, kad ji grįš namo soti.
– Rytoj važiuosiu į kotedžą. Reikia padėti Adomui, – šaukė jos vyras iš kambario.
Sarai tai nerūpėjo – ji nesijautė gerai. Ryte ji taip pat pabudo su karščiavimu, todėl moteris nusprendė likti namuose. Ji išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti.
Prabudusi ji išgirdo iš virtuvės sklindančius šiugždesius. Kažkas daužė puodų dangčius ir nuolat atidarinėjo šaldytuvą. Triukšmas nesiliovė – svečias pradėjo niūniuoti ir dainas. Sara atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Tai buvo jos vyro sesuo, su kuria Sara nepalaikė jokių ryšių.
Jos sesuo manė, kad brolis privalo aprūpinti ne tik savo, bet ir jos šeimą. Šeimos biudžetas dažnai nukentėdavo dėl to, kad vyras aprūpindavo jos seserį rankpinigiais. Sesuo peržiūrėjo maisto produktus ir sudėjo juos į konteinerius.
– Na, sveiki atvykę!” – pasakė Sara.
– O! Ir kodėl tu nesi darbe? – Sesuo išsigando.
– Ji susirgo. Matyt, ne veltui. Kaip suprantu, mano vyras žino, kad tu perėmei namus?
– Jis pats man paliko raktus.
– Taip, pasirodo, ne jis turi apetitą, bet tu turi ilgas ir graibstomas rankas.
– Jis mano brolis, turiu pilną teisę nueiti pas jį ir parnešti sūnėnams maisto.
– Tik tavo brolis nedirba ir nieko neperka. O man kažkaip nepatinka maitinti dvi šeimas ir to net nežinoti.
– Na, tu nesupranti, kad aš pats negaliu jų išmaitinti. Tau gaila dešros?
– Atiduok man raktus, arba iškviesiu policiją. Turbūt pamiršai, kad tavo brolis neturi nieko bendra su šiuo butu.
– Ketinate kviesti policiją dėl pigios dešros? Dieve mano! Pasiimk savo raktus, tu pigus šykštuoli! Aš tau pasakysiu, jis turi sau kietą žmoną.
– Viskas gerai, jis greitai susiras kitą.
Sara tiesiog verkė – visą tą laiką jie iš jos darė kvailystę. Niekas nebūtų patikėjęs, kad jos svainė vagia maistą ir išvalo šaldytuvą, palikdama duonos plutą. Skaudžiausia buvo tai, kad jos vyras apie tai žinojo ir savo žiauriu “apetitu” dengė seserį.
Sara nesistebėjo, nes kokia uošvė, tokie ir jos vaikai. Giminaičiai galėjo bet kada ateiti ir neatsiklausę pasiimti, ką tik ji užsimanė. Ilgai galvojo, kaip būti toliau – paskambino vyrui ir pasakė, kad teikia skyrybų prašymą.
– Tegul grįžta namo ir apie viską pasikalba. Nekirpk iš peties, – pasakė jos vyras.
– Aš nebenoriu kalbėti, man viskas aišku.
– Tu pats ateik ir pasiimk mane. Prisimink, ką tau sakiau!
Tokie žmonės nesikeičia, gaila tik iššvaistytos jaunystės. Tą akimirką vyras jai tapo svetimas, o ji turėjo anksčiau padaryti tam storą galą.
