Per tą laiką, kurį praleido ligoninėje, Diana daug ką permąstė. Jai buvo tik 22-eji, o gyvenimas jau seniai atrodė ne cukrus. Jos naivumas ir patiklumas iškrėtė jai žiaurų pokštą. Ji visais pasitikėjo, dėl to dažnai patekdavo į nemalonias situacijas. Šiurkšti gyvenimo realybė jai davė nemažai peno. Dėl žmogiškojo pavydo ji atsidūrė ligoninėje.
Metų pradžioje jie gavo naują sekretorę Viktoriją. Ji atvyko iš kažkurios provincijos, kad prasiskintų sau kelią pasaulyje. Mergina iš karto pradėjo draugauti su Diana, todėl tarp jų greitai prasidėjo bendravimas.
Tuo metu Diana ruošėsi vestuvėms. Ji ir Teris susitikinėjo penkerius metus, todėl buvo visiškai pasirengę rimtiems santykiams. Juos suvedė tėvai, tačiau, kaip bebūtų keista, jie vienas kitam patiko. Iš pradžių jie buvo tik draugai, o paskui suprato, kad traukia vienas kitą.
Viktorija turėjo būti šių vestuvių liudininkė, bet atsisakė. Ji sakė, kad tai vestuvės prabangiame restorane, o ji neturinti ką apsirengti. Tačiau Diana, kuri yra gera siela, tuoj pat nusivedė ją į butiką ir pasiūlė išsirinkti suknelę.
– Kodėl jūs dirbate? Juk turi turtingus tėvus, – paklausė Viktorija Dianos.
– Kam man tėvų pinigai, jei galiu užsidirbti pati? O Teris nesėdi rankų sudėjęs, netrukus atidarys savo verslą, – pasakė Diana.
Tą akimirką pasirodė Teris. Diana supažindino jį su Viktorija ir pastebėjo, kaip kolegė įsmeigė akis į sužadėtinį. Būsimoji nuotaka stengėsi dėl to nesijaudinti, nes neabejojo mylimojo jausmais. Tačiau būtent tada Viktorija nusprendė bet kokia kaina susigrąžinti Terį.
Ji nusprendė prisiminti senelės išmokytą prakeiksmą ir iškrėsti tą šunybę Dianai. Likusi su ja viena, ji papasakojo jai, kad močiutė pasidalijo laimingo vedybinio gyvenimo ritualu. Jį reikia atlikti likus dviem savaitėms iki vestuvių, kaip tik laiku.
Jos nuvyko į kaimą ir rado apleistą kryžkelę. Viktorija pasakė joms, ką daryti, ir paliko Dianą vieną. Maloni ir naivi mergina stovėjo kryžkelėje ir nejudėjo, nors turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Viktorija kažką šnabždėjo jai po nosimi.
Trečią dieną prakeiksmas jau buvo įsigaliojęs. Ryte Diana gavo direktoriaus papeikimą – viskas krito iš rankų. Paskui ji susipyko su Teriu dėl kažkokios smulkmenos. Mergina negalėjo suprasti, kas vyksta. Ir tada Viktorija pasisiūlė jai padėti, pažadėjo jas sutaikyti. Diana nieko nelaukdama davė “gerosios” draugės Terio numerį.
Vakare Diana pati paskambino Terriui, bet jis nekėlė ragelio. Neatsiliepė ir Viktorija. Ji nuėjo į sužadėtinio namus ir rado jį draugės glėbyje. Ji išbėgo ir įsėdo į automobilį. Dideliu greičiu įsižeidusi mergina nepastebėjo raudono šviesoforo signalo ir atsitrenkė į automobilį. Per stebuklą ji išgyveno ir liko beveik nesužeista, pats angelas sargas atitraukė ją nuo mirties.
Palatoje Diana sutiko seną moterį. Ji pamatė verkiančią mergaitę ir ėmė klausinėti, kas nutiko. Ji nusprendė išlieti širdį, nes jau viską laikė savyje.
– Vaikeli, išlik tokia gera, kokia esi, bet turi būti atsargi, pasaulis pilnas žiaurių žmonių. Tavo draugas tave užkerėjo, aš padėsiu tau jo atsikratyti ir sugrąžinti piktąsias dvasias, – pasakė ji.
Jos močiutės giminaičiai atnešė jai viską, ko reikia ritualui, o Dianos mama nupirko 13 žvakių. Senolė paprašė slaugytojos dubens su vandeniu ir veidrodžio. Kai visi nuėjo miegoti, senelė ėmėsi egzorcizmo ritualo.
Nešvarios jėgos ilgai blaškėsi veidrodžio atspindyje, bet viskas pavyko gerai. Jau kitą dieną Teris įsiveržė į kambarį ir ėmė maldauti sužadėtinės atleidimo. Paaiškėjo, kad Viktorija norėjo ne susitaikyti, o su jais susiginčyti. Ji kalbėjo piktus dalykus ir susimušė su Terriu.
Išrašyta iš ligoninės Diana nusprendė pakeisti darbą. Visi nusigręžė nuo Viktorijos – visos nešvarios pastangos nukrypo jos link. Juk negalima stumdyti kito žmogaus ir daryti šunybių.
