Kai su žmona susituokėme, tiesiog neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik pasinaudoti mano tėvų pagalba. Tuo metu ji jau buvo trečią mėnesį nėščia, būsto nuoma būtų kainavusi daug pinigų, turint omenyje, kad dirbau vienas.
Mano žmona kartkartėmis sunkiai pastodavo. Todėl esu labai dėkingas savo uošvei ir uošviui, kad suteikė mums nuosavą butą gyventi. Na, o jie išvyko gyventi į sodybą. Juolab kad abu jau buvo išėję į pensiją ir seniai svajojo patys auginti daržoves ir vaisius bei auginti galvijus.
Žodžiu, viskas įvyko laiku, pačiu laiku. Reikalas tas, kad jų butas iš tikrųjų buvo baisios būklės. Santechnika buvo sena, visus vamzdžius reikėjo pakeisti. Vonios kambarys taip pat baisios būklės – pirkau už kreditą ir klozetą, ir vonią, taip pat pakeičiau ten plyteles.
Koridoriuje ant sienų buvo pelėsis, drėgmė, o tapetai krisdavo. Pirmiausia turėjau išvalyti sienas nuo grybelio, o paskui jas išlyginti, nudažyti. Kitame kambaryje taip pat buvo problemų su sienomis. Kaip galite įsivaizduoti, viskam išleidau pinigų pats. Įlindau į skolas iki ausų, bet norėjau, kad žmona gimdytų geromis sąlygomis. Taigi dirbau kaip įmanydamas. Ryte būdavau darbe, o vakare viską taisydavau namuose. Ir visa tai dariau žinodamas, kad butas mums net nepriklauso. Tačiau tikėjau, kad mano uošvis ir uošvė su manimi elgėsi gerai, žinojo, kiek daug į visa tai investavau, ir niekada manęs nenuskriaustų.
Kai gimė mūsų sūnus, nupirkau skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, daugiafunkcinę viryklę, net indaplovę, naują lovą. Vėlgi, kad butas būtų patogus, kad žmonai nebūtų sunku ką nors daryti. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kaip tokiomis sąlygomis gyveno mano uošvė ir uošvis. Bet nesvarbu.
Trejus metus puikiai gyvenome bute, kuris mano pastangomis tapo panašus į lėlių namelį. Ir tada mano uošvė atvyko, kai to visai nesitikėjome. Maniau, kad ji atvažiavo į svečius, aplankyti anūko. Bet kokiame šoke buvau, kai ji per arbatos vakarėlį tiesiai šviesiai pasakė, kad jie gyveno trejus metus, ir to užtenka. Išeikite. Ir visa tai dėl to, kad jos sūnus, kuriam 21 metai, nusprendė gyventi kartu su mergina. Dabar ji ketina suteikti jam gyvenamąją vietą, bet ne tik žodžiais, bet ir popieriuje. Maniau, kad žmona kaip nors įkalbės motiną į protą. Turime mažą vaiką, tiek daug investavau į šį butą. Bet ne, žmona papurtė galvą ir pasakė, kad mano mama teisi ir mes turėtume išsikraustyti.
Netrukus su žmona kilo didelis skandalas. Ji pasiėmė sūnų ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Jos nuomone, turėčiau padėkoti tėvams, kad leido man gyventi trejus metus. Gerai, esu dėkingas. Bet ir aš buvau daug investavęs. Trumpai tariant, matyt, mūsų šeimai atėjo galas.
