Mano sūnus labai greitai užaugo. Man dar nespėjus susivokti, jis susitikinėjo su merginomis ir įsimylėjo. Tik pirmoji jo patirtis buvo liūdna. Paskui jis išėjo tarnauti į kariuomenę. Grįžęs pasakė, kad nori vesti.
Ši žinia manęs labai nenudžiugino, nes jis dar buvo labai jaunas. Nebuvau prieš santuoką, bet bandžiau paaiškinti, kad tai labai rimtas žingsnis. Pamačiau savo uošvę – ji atrodė miela mergina. Ji mane gerbė, buvo mandagi. Apskritai aš pasidaviau ir daviau sutikimą.
Po vestuvių vaikai persikėlė gyventi pas mane. Turiu didelį namą, tad vietos užteko visiems. Nebuvau prieš gyvenimą kartu, nes po vyro mirties jaučiausi vieniša. O aš 24 valandas per parą būnu darbe – mūsų keliai nesusikerta.
Netrukus mano uošvė tapo nėščia. Anūkės atsiradimo laukiau kaip stebuklo. Tik štai Viktorija per tą laiką labai pasikeitė. Ji nustojo ką nors daryti namuose, buvo grubi ir manė esanti viršininkė. Mano dukrytė tik valgė ir žiūrėjo muilo operas. Aš buvau tarsi tarnaitė. Po darbo iškart atsistodavau prie viryklės ir pradėdavau viską plauti, gaminti ir valyti.
Kai gimė anūkė, buvau be galo laiminga. Sūnui teko susirasti kitą darbą, nes jam reikėjo daugiau pinigų. Mano dukrytė vis tiek nieko nedarė. Jaučiausi tarsi darbinis arklys. Be namų ruošos darbų, ji ant manęs numetė anūkę. Ji gulėjo su savo telefonu ir visiškai nekreipė dėmesio į kūdikio verksmą.
Naktį anūkė taip pat miegodavo su manimi. Mano prosenelė nenorėjo vesti anūkės pasivaikščioti; jai buvo sunku nuleisti vežimėlį. Bandžiau jai užsiminti, kad laikas liautis tinginiauti, bet ji manęs net neklausė.
Ne kartą aiškinau, kad man vienai sunku su viskuo susitvarkyti, bet ar kas nors mane išgirdo? Indų krūvos, purvas, skalbiniai, anūkė, kuri augo viena. Vieną dieną mano kantrybė trūko. Vieną dieną grįžusi iš darbo radau įprastą netvarką. Pradėjau tvarkytis ir ruošti vakarienę, o tada iš gatvės įėjo mano dukrytė:
– Pamaitink ją. Aš noriu nusiprausti po dušu.
– Aš dar neparuošiau vakarienės.
– Bet ji alkana! – sušuko mano uošvė.
– Kodėl visą dieną nieko negaminai? Kodėl nesusitvarkėte? Grįžau namo iš darbo, o ką tu veikei? Ar negalėjai pagaminti makaronų?
Mano uošvė įsižeidė ir nuėjo pas mamą. Mano sūnus dabar reikalauja, kad jos atsiprašyčiau. Ji visiems papasakojo, kad aš ją išvariau. Bet aš nesiruošiu atsiprašyti, nesijaučiu kalta.
