Šią istoriją man papasakojo viena pažįstama. Antonijaus žmona Arina neseniai pagimdė sūnų. Šiuo metu kūdikiui jau šeši mėnesiai. Antonijus dirbo, o Arina buvo motinystės atostogose. Antonijus dirba vairuotoju ir namo grįžta tik po šešių vakaro, tačiau tą dieną automobilis sugedo ir vaikinui teko stovėti remontui.
Vaikinas iš karto suprato, kokia buvo priežastis. Antonijus rado gedimą, bet naujos detalės taip greitai surasti negalėjo. Pažadėjo ją atvežti tik kitos dienos popietę. Viršininkas išleido vaikiną namo. Antonijus tuo labai apsidžiaugė ir nusprendė nustebinti žmoną, todėl jai nepaskambino ir pasakė, kad grįš namo anksčiau nei įprastai.
Antonijus raktu atidarė duris ir tyliai įėjo į butą, stengėsi netriukšmauti, nes žinojo, kad sūnus miega. Vaikinas nuėjo tiesiai į dušą, nes pusę dienos praleido landžiodamas po automobilio kapotu ir buvo, švelniai tariant, ne visai šviežias. Jis išsimaudė ir nuėjo į kambarį, kuriame turėjo būti jo žmona ir miegantis kūdikis. Vaikinas neapsirengė, net rankšluosčiu neužsidengė ir pas sutuoktinę nuėjo apsirengęs motinos drabužiais.
– Ko nematė žmona? – pagalvojo jis pats sau.
Tačiau kol jo mylimosios nebuvo namuose, Arina nusprendė nueiti pas gydytoją, o motina paprašė jos prižiūrėti sūnų.
Kartu su pamote tą dieną nusprendė atvykti ir patėvis. Močiutė ir uošvis sėdėjo ir grožėjosi miegančiu anūku, kai staiga įėjo uošvis, nes uošvė buvo. Kilo tyli, nepatogi scena. Antonijus išsigandęs pažvelgė į Arinos tėvus, o jie taip pat pažvelgė į jį.
– Laba diena, – pasakė Antonijus ir ranka uždengė savo pagrindinį vyriškumą.
– Laba diena, laba diena, – pasakė jo uošvis.
– Ir gal šimtą šūvių, – pasakė patėvis.
– Gera mintis, – pritarė jam patėvis.
Antonijus linktelėjo galva ir nuskubėjo į parduotuvę. Žinoma, prieš tai jis buvo apsirengęs.
Po dešimties minučių visi jau sėdėjo su konjako taurėmis.
– Labai norėčiau, kad šis nesusipratimas liktų mūsų maža paslaptimi, – paprašė Antonijus žmonos tėvų.
– O tu, ką? – Arinos tėvai nustebo.
– Mano svainis nieko nematė, – palaikė žmoną jos vyras.
– Esu jums labai dėkingas, – kreipėsi Antonijus į uošvę ir uošvį.
Kad išvengtumėte tokių keblių situacijų, visada turėtumėte iš anksto įspėti sutuoktinį apie uošvės ir uošvio atvykimą.
