Įdomybės – Page 3 – Įdomybės!

Изпратих пари на майка ми, а сестра ми ги взе всичките! Как мога да я нарека семейство след това?

Минаха десет години, откакто се преместих в чужбина. В един момент компанията ми предложи да стана мениджър

Майка ми избяга от нас при новото си гадже. А наскоро реши, че иска да се върне в семейството.

Все още не мога да преодолея това, което майка ми направи. Тя може и да е напуснала баща ми, но да ме

Изваждам воала си от гардероба и от него пада един чаршаф. Осъзнавам, че е адресиран до мен. Но от кого? Отварям го и виждам познатия почерк. От първия ред разбирам, че писмото е оставено от баща ми, който вече не е сред нас. Наистина ли иска да ме разубеди да се оженя?

Този ден не можех да затворя очи. Бях толкова развълнувана, защото утре щях да се омъжа. Мисля, че Марк

Когато родителите ми видяха любимия ми, веднага се отдръпнаха от мен.

Баща ми е този, който се тревожи най-много. Той постоянно се намесва в личния ми живот, въпреки че вече

Gydytojas teisus, – keistu balsu tarė vyras, – rytoj parašysi atsisakymą, ir tada turėsime sveiką vaiką. Tu juk nenori viso savo gyvenimo skirti invalidui, ar ne?

Moteris beveik pasidavė. Nepadėjo joks gydytojas, nebuvo į ką kreiptis. Ji lankėsi net pas raganas ir

– Olivija, jis mano vyras. Ilgą laiką. Jau dvidešimt dvejus metus. Ir mes turime vaikų. – O, Liza, nenorėjau tau sakyti, bet negaliu nepasakoti. Tavo vaikai maži.

Su vyru Andrew esame susituokę jau seniai. Netrukus švęsime sidabrinį jubiliejų, nors mūsų vaikai dar maži.

– Taigi, kaip jūs gyvenate su mano vaiko tėvu, mano Matu? – paklausė manęs klasiokė Tina.

Su Tina draugavau nuo pat vaikystės. Gyvenome mažame miestelyje ir mokėmės toje pačioje mokykloje.

– O, jis vėl viską išbarstė ir nebaigė valgyti košės! Kaip aš nuo jo pavargau!” – rėkė Lana, žiūrėdama į trimetį Marką. – Benai, aš nebegaliu taip gyventi! Taip, aš irgi nėščia, kodėl turėčiau valyti puodus tavo sūnui?

– Oi, jis ir vėl viską išmeta, o košės nebaigė! Aš taip nuo to pavargau! – šaukė Lana, žiūrėdama

Senutė autobuse man pasakė: “Moterie, padėkite savo sūnų ant kelių”.

Su Eriku važiavome iš miesto aplankyti jo močiutės. Mano sūnui jau penkeri metai, bet jis neatrodo toks jaunas.