Mano vyro svainė su šeima kasmet atvyksta mūsų aplankyti. Džiaugiuosi ją pamačiusi. Nuo pat pirmos susitikimo dienos mums pavyko rasti bendrą kalbą, todėl palaikome šiltus santykius.
Tačiau prieš kiekvieną jos atvykimą beprotiškai jaudinuosi. Dar labiau bijau viską sugadinti. Ji atvyksta ir pradeda viską šveisti ir valyti. Ji tarsi meškinas nusiplauna kriauklę.
Ji arba ką nors plauna, arba trina. Mes su vyru manome, kad mano svainei jau tikriausiai reikia apsilankyti pas psichologą. Mano svainė mane nuramina sakydama, kad ji neturi jokių problemų, tiesiog nuo vaikystės yra didžiausia valytoja. Tačiau esu tikra, kad ji nervinasi. Ji sėdi prie stalo – trina stalą, nuėjo nusiplauti rankų – prilipo prie kriauklės, nors viskas švaru. Prieita iki to, kad per savaitę ji du kartus išplauna visus indus iš spintelės, kurios niekas niekada nenaudoja.
Šiaip ar taip, įveikti šį nervų plovimą ir nesuplyšti yra iššūkis. Stengiuosi išsilaikyti ir nesugadinti nuotaikos. Be to, net pradedu kompleksuoti, kad nesu tobulai švari, kai tik giminaitis randa, prie ko prisikabinti. Apskritai laukiu susitikimo su svaine – palinkėkite man sėkmės.
