Kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks mano gyvenime. Man buvo ką tik sukakę 18 metų, o aš jau turėjau prisiimti motinystės pareigas, kuriomis biologiniu požiūriu nebuvau. Turiu seserį, vyresnę seserį. Ji šešeriais metais vyresnė už mane. Monika pagimdė dukrą Alisą būdama 24 metų, net nežinia nuo ko. Būdama gana palaido gyvenimo būdo mergina, Monika nenorėjo rūpintis savo dukra.
Kai ji pasakė savo mamai ir man, kad ketina atiduoti dukrą į prieglaudą, mes tiesiog apstulbome. Tada pasiūlėme, kad tokiu atveju būtų geriau, jei ji atiduotų mergaitę mums. Kadangi Monikai nelabai rūpėjo, kam atiduoti dukrą, ji lengvai leido man perimti dukros globą, kad galėtume ją auginti ir ja rūpintis. Kai pirmą kartą paėmiau mažąją Alisą ant rankų, pajutau jos mažo kūdikio kūnelio šilumą, iškart pajutau neįtikėtiną meilę šiai mažytei kudlutei. Nenuostabu, kad vėlesniais metais tapau jos motina, nors buvau per jauna tokiai rimtai atsakomybei. Išvykau studijuoti į universitetą. Kol mokiausi, mano mama prižiūrėjo kūdikį.
Kai grįždavau, rūpindavausi dukra. Būdama aštuoniolikos, susilaukiau jaunuolio, vardu Ronaldas. Su Ronaldu pradėjome susitikinėti, kai man buvo 16 metų. Turėjome tiek daug planų, tiek daug vilčių, ir aš jį labai mylėjau. Svajodavau, kad vieną dieną sukursime šeimą. Tačiau kai Ronaldas sužinojo, kokią atsakomybę prisiimu, jis ėmė trauktis. Jis pasakė, kad jam visai nereikia kito vyro vaiko problemų. Vos po poros mėnesių mes išsiskyrėme.
Tiesą sakant, šį išsiskyrimą išgyvenau labai sunkiai. Juk pirmoji meilė, pirmoji svajonė, viltis. Bet atsisakyti jo dukters taip pat negalėjau, negalėjau, negalėjau paaukoti savo vaiko vardan meilės. Vis dėlto baigiau studijas universitete ir susiradau gerą darbą. Su mama auginome Alisą visiškoje meilėje ir supratime. Stengiausi dukteriai duoti viską, kas geriausia. Stengiausi būti tokia motina, apie kokią visi svajotų, nes supratau, kaip jai buvo sunku suvokti, kad jos pačios motina ją taip lengvai paliko. Apie motinos sprendimą jai papasakojome iš karto, kai Alisa sulaukė sąmoningo amžiaus.
Taip bėgo metai, Alisa tapo paaugle. Kai man buvo 32-eji, vis dar neturėjau stabilių santykių su vyru santuokos forma. Niekas ypač nenorėjo užmegzti ryšių su vaiko motina. Ir aš to nelabai norėjau. Viską, ko man reikėjo, radau dukroje – meilę, palaikymą, viską. Ir štai ji buvo, kulminacija. Staiga mūsų ramaus gyvenimo horizonte pasirodė sesuo. Daug metų ji buvo toli nuo namų, kūrė santykius su vyrais. Ji atvažiavo į mūsų namus savo brangiu automobiliu, pilnu visokių brangių deimantų, pati buvo visokia dama. Ji pamojavo dukrai pluoštu dolerių ir išvažiavo su ja. Taip, mano Alisa, kurią laikiau savo dukra, dėl kurios daug paaukojau, išėjo su savo motina, kekše. Vis dar negaliu tuo patikėti – Alisa net neskambina mano mamai ir man.
Vienintelė gera žinia ta, kad mano viršininkas neseniai pasiūlė man pasipiršti, ir aš pasakiau “taip”. Tiek to, išgelbėjo mano gyvenimą.
