Su vyru turime dvi dukras. Mano tėvas jas tiesiog dievina. Jis vadina jas princesėmis, perka joms saldainius ir apskritai yra labai artimas vaikams. Aš su savo vyru elgiuosi gerai. Tik pastaruoju metu stebiu jo nerimą. Net spoksojo į mergaites, nervinosi. Kas nutiko?
Negalėjau net įsivaizduoti, kas atsitiko. Jei užduodavau vyrui klausimų, jis atsakydavo, kad turi problemų darbe. Atkreipiau į tai dėmesį ir nusiraminau. Bėgant savaitėms, reikalai negerėjo. Kai nusprendžiau vyrą priversti rimtai pasikalbėti, paskambino nepažįstama moteris, ir aš išgirdau štai ką:
Ar žinojote, kad jūsų vyras turėjo antrą šeimą ir net sūnų Robertą?
Po to jie pakabino ragelį. Mane ištiko šokas. Ar mano vyras tikrai galėjo būti neištikimas? Vos galėjau sulaukti, kol jis grįš iš darbo. Iš karto pradėjau jam uždavinėti klausimus. Tiesiai į temą.
Brangioji, kas yra Robertas?
Mano vyras akivaizdžiai nesitikėjo, kad užduosiu kokių nors klausimų. Jis ėmė murmėti kažką neaiškaus ir nesuprantamo. Tada jį pertraukiau ir pasakiau: arba jis pasako tiesą, arba aš pati išsiaiškinsiu. Galiausiai jis prisipažino, kad maždaug prieš trejus metus turėjo romaną darbe. Vėliau ji pastojo. Vyras primygtinai reikalavo darbo, nes atsisakyti šeimos nebuvo jo planuose. Juk jis myli savo dukras ir žmoną. O ji manė, kad kūdikis pririš jį prie savęs.
Galiausiai gimė berniukas. Tik šeimininkė pasirodė esanti bloga motina. Vyras nenorėjo, kad jo vaikas liktų našlaitis. Buvau sukrėstas – ar tikrai taip galėjo nutikti mūsų šeimoje?
Pagalvojau apie tai ir priėmiau sprendimą atleisti sutuoktiniui. Kad ir kas nutiktų, jaučiu jam jausmus. Be to, vaikai – kaip jie gyvens be tėvo? Jie taip laukia, kada jis juos paguldys į lovą, paskaitys pasaką.
Vieną dieną sutikau vieną savo seną draugę, kuri buvo darželio auklėtoja. Nuėjome į restoraną, kur pamačiau savo vyrą ir trimetį. Tada pirmą kartą pamačiau savo vyro sūnų.
Mano draugė parodė į juos ir pasakė:
– Pažiūrėk, vaikas turi tėvą ir motiną, o jis iš esmės yra našlaitis.
Kaip paaiškėjo, motina paliko vaiką. Ji susirado vyrą užsienyje ir išvyko. O tėvas jau turi žmoną ir vaikų. Dėl to vaikas yra našlaitis. Kurį laiką pasėdėjome, mano draugas išėjo, o aš nusprendžiau nueiti pas vyrą.
– Vaikinai, jūs kažko vėluojate, ar galite eiti namo?
Vyras žiūrėjo į mane ir nesuprato, bet kai nusišypsojau, jis sušuko, pabučiavo mane ir pasakė
– “Mama, tu esi geriausia!
Aš apkabinau kūdikį ir nusprendžiau, kad galiu jį auginti oriai. Berniuką įsivaikinome pagal visas taisykles. Nuo tada gyvename kaip penkių asmenų šeima. Dukros su mano broliu buvo sutarusios. Robertas yra labai laimingas.
Susipažinau su Roberto močiute ir ji man papasakojo, kad jos dukra visada blogai elgėsi su sūnumi. O dabar jis turi šeimą. Seseris, tėvą ir motiną.
Nuo to laiko nutekėjo daug vandens. Dukros užaugo ir išsikraustė. O mano sūnus mokosi medicinos mokykloje. Mes didžiuojamės savo vaikais. Nė karto nesuabejojau savo sprendimu. Visiems jis buvo naudingas. Negerai, kad vaikai lieka našlaičiais, kai jų tėvai yra gyvi.
