Man 27 metai ir jau seniai bandau rasti savo sielos draugą. Buvau nuėjusi į ne vieną pasimatymą ir vis dar nėra gerų vyrų.
Neseniai susipažinau su gana maloniu vyru. Jam 41 metai, jis sėkmingas verslininkas, turi namą, automobilį, verslą. Bet viena – jis vedęs ir turi tris vaikus. Laimei, jis man viską iš karto papasakojo. Neišsigandau, nepaisant to, kad neketinau tapti jo meiluže.
Vyrai pakvietė mane į gana brangų restoraną, už viską sumokėjo pats ir net atsiuntė man automobilį. Tiek daug apie paslaugumą. Jau restorane per vakarienę pradėjome su juo kalbėtis išsamiau.
-Eva, kaip jau sakiau, esu ištekėjusi. Bet aš neprieštarauju pasilinksminti ir gerai praleisti laiką su moterimi, kuri man įdomi. Taip jau atsitiko, kad tu esi tokia moteris. Klausyk, siūlau tau išsinuomoti namą, pasisamdyti asmeninį vairuotoją, aš vykdysiu visas tavo užgaidas, o tu bet kada galėsi mane parsivežti namo ir apdovanoti savo meile ir prieraišumu. -pasakė vyras man.
-Na, tai viliojanti idėja. Bet man reikia vyro, su kuriuo galėtume būti rimti.
-Kodėl mano pasiūlymas nėra rimtas?
-Rimtai reiškia, kad rytoj paliksi žmoną ir būsi tik su manimi. -atsakiau užtikrintai.
-O, ne, mergaite, tu nueini per toli. Aš nustatinėju sąlygas, o ne tu. – Agresyviai pasakė vyras, ir aš tuoj pat suskubau išeiti.
Kodėl turėčiau norėti vyro, kuris dėl manęs nieko nepadarytų?
