Tiesą sakant, visiškai nežinau, kaip turėčiau gyventi toliau. Aš taip pat negaliu to pakęsti ir negaliu to išlieti ant savo uošvės ir vyro. Ne taip buvau išmokyta, bet esu siaubingai pavargusi nuo dabartinės situacijos.
Dalykas toks – su vyru esame susituokę septynerius metus, ir visą tą laiką šeimą daugiausia išlaikiau aš. Tai reiškia, kad gyvename pas mane, bute, kurį nusipirkau savo lėšomis prieš santuoką. Aš perku maisto produktus, taip pat moku už komunalines paslaugas. Kam mano vyras išleidžia pinigus? Daugiau nei pusę savo atlyginimo jis atiduoda mamai ir seseriai – žinote, joms labiau reikia.
Mano uošvė yra ponia iš Amsterdamo. Ji mėgsta brangius drabužius, kvepalus, atostogas užsienyje ir foie gras pusryčiams. Už visa tai moka jos vyras – ji nedirba.
Jos vyro sesuo yra tokia pati kaip ir jos motina. Ji niekada gyvenime nedirbo, buvo ištekėjusi tris kartus ir gyveno iš vyrų. Ji pagimdė tris vaikus nuo skirtingų vyrų ir nuolat laukia iš vyro pinigų.
Ir čia aš nesuprantu, pasirodo, visi gyvena mano sąskaita. Kodėl aš turiu išlaikyti suaugusį vyrą? Kažkodėl kalbėjausi su vyru, o jis vis kalbėjo ir kalbėjo apie savo reikalus – mamai reikia, sesei reikia. O aš neturiu? Aš apskritai nieko negaliu sau leisti, nes viskas eina pragyvenimui ir komunaliniams mokesčiams. Aš pavargau.
