Mano draugės sūnus šiemet turėtų eiti į pirmą klasę. Prieš tai jie gyveno mūsų kaimynystėje nuomojamame būste. Tik prieš dvejus metus jie nusipirko butą kitoje miesto pusėje – kaina jiems labai tiko. Ir jie persikraustė.
Tik mokykla, į kurią pagal registraciją jie patalpino sūnų, nėra labai gera. Rajonas ten toks disfunkcinis, o gyventojai atitinkami. Kontingent – kaip išrinktas. Ir mokosi toje mokykloje tik iki dešimtos klasės. O paskui jie turi pereiti į kitą mokyklą. Ir tai nepatogu.
Mūsų mokykla, kuri yra netoli namų, visiems patinka ir atsiliepimai apie ją geri. Bet į ją gali patekti tik tie, kurie čia užsiregistravę. Taigi Samanta prašo manęs užregistruoti jos sūnų.
Kažkada žinojau, kad kai registruoji nepilnametį vaiką, gali būti neigiamų pasekmių. Todėl nenorėjau nieko registruoti. O kaip užregistruoti vaiką vieną, be tėvų – reikia tik su vienu iš jų. Apskritai, tai puiku!
Faktas tas, kad mūsų butas vis dar yra kaip įkeistas turtas banke, todėl visus registravimo veiksmus galima atlikti tik su jo sutikimu. Trumpai tariant, dar reikia paleisti su dokumentais.
Plius komunalinės paslaugos – nėra skaitiklių. O aš dar nespėjau jų įsirengti. Taip ir už šiukšlių išvežimą papildomai moku. Kam man visos šios išlaidos?
Jei sutinku registruoti vaiką, tai po to gali kilti problemų dėl registracijos. Kaip tada įtikinti juos išsiregistruoti? Turėsime kreiptis į teismą. O tai nėra malonus dalykas.
Taigi tikriausiai turėsiu atsisakyti tenkinti jos nekaltą prašymą. Žinoma, ji manimi piktinsis. Bet aš tvirtai laikausi savo pusės ir nenusileisiu. Mūsų su ja draugystė man bus pernelyg brangi. Ir tiesiogine to žodžio prasme.
