Vyras pabudo puikios nuotaikos. Jis pats negalėjo paaiškinti savo nuotaikos. Arba dėl oro, arba dėl laisvos dienos, arba dėl iš virtuvės sklindančio blynų kvapo.
– “Mieloji, kodėl atsikėlei taip anksti? Juk savaitgalis.
-Ar tu pamiršai? Važiuoju pas seserį į kaimą. Nori važiuoti su manimi?
-Ne. -Ne. -Ne. Tu žinai, kad man nepatinka tavo sesuo. Esi viena. Geriau nupirksiu tau gimtadienio dovaną. Beje, ko tu nori?
-Ne, brangusis, turėsi ką nors sugalvoti pats. Gyvename jau dvidešimt penkerius metus, o tu viską perki pagal mano pasiūlymus. Padaryk tai pati, pati, pati…
Po pusryčių žmona išėjo, vyras turėjo dieną kaip nors nustebinti žmoną. Nieko nesugalvojo.
Vyras ėjo gatve ir galvojo:
“Galbūt turėčiau nupirkti jai brangių šokoladinių saldainių dėžutę? Ne, ji įsižeis…”
Daugiau jam neužteko fantazijos. Jis nusprendė nueiti į prekybos centrą ir pažiūrėti, kas parduodama.
Iš pradžių paklausė pardavėjų, ką padovanoti žmonai. Drabužių skyriuje jį patikino, kad žmona apsidžiaugs madinga palaidine. Tačiau įsivaizduodamas žmoną su šia palaidine, jis atsisakė ją pirkti.
Ne, palaidinė, žinoma, graži. Bet jis nenorėtų matyti savo žmonos su ja…
Virtuvės reikmenų parduotuvėje pardavėjai ėmė siūlyti įvairiausius indus – nuo vazų iki keptuvių. Vyras pasikrapštė pakaušį ir nuėjo toliau.
Jis nuėjo į namų apyvokos prekių skyrių, kuriame buvo pardavinėjamos įvairiausios smulkmenos. Jis jau buvo beviltiškai užsimanęs ką nors rasti, kad tik nepirktų skėčio, kai pamatė plastikinę dėžutę su daugybe skyrių. Ji vadinosi tablečių dėžutė.
-Štai, štai ko man reikia! – nusprendė vyras ir nuėjo prie kasos.
Jis nusipirko dėžutę, pasivaikščiojo po parduotuvę, nusipirko dar ką nors dovanų. Tada grįžo namo ir suvyniojo dėžutę į dovanų popierių.
Vyras džiaugėsi savo pirkiniu, įsivaizdavo, kaip žmona jį išpakuos ir apžiūrės. Jis net nusijuokė, įsivaizduodamas žmonos veidą.
Kitą dieną į butą įėjusi moteris pamatė švytintį vyrą su gėlėmis ir dovana.
Jis įteikė dovaną ir kaip vaikas nekantriai laukė, kada žmona ją atidarys:
-Tačiau atidaryk greičiau. Aš pabandžiau.
-Palauk, leisk man bent nusiprausti ir persirengti.
-Ne, pirma atidaryk tu. Nagi, prašau tavęs!
Žmona pasidavė ir atidarė paketą:
-Preparatų dėžutė? Ar tu rimtai?
-Tai geras dalykas, ar ne? Žiūrėk, aš viską išdėliojau ir pasirašiau.
Žmonos nuotaika pablogėjo, ji net įsižeidė ant vyro:
-Gaila, kad nepasakiau, ką pirkti. Siurprizas buvo šioks toks.
Ji norėjo išmesti šią dėžutę į tolimąjį stalčių, bet vyras primygtinai reikalavo savo:
-Na, žiūrėk, čia yra visokių įvairių stiklainių… na, tai pasirašyta. O čia yra tabletė gerai nuotaikai. Prašau, atidarykite ją pats, nesikarščiuokite.
Moteris nenoromis atidarė dangtelį, o ten… buvo auksinis žiedas. Vyras laimingai šypsojosi – tai buvo staigmena.
Žmona pasimatavo žiedą ir apsipylė ašaromis:
-Aš tikrai maniau, kad tu man padovanojai vieną piliulių dėžutę…
