Turiu artimą draugę, jos vardas Ana. Anai 30 metų ir ji vis dar negali susitvarkyti savo asmeninio gyvenimo. Aš jau devynerius metus esu ištekėjusi, o Anna visą tą laiką lakstė nuo vieno vyro prie kito. Nesakau, kad ji neturi pasirinkimo. Ji yra labai garsi moteris ir vyrai ja domisi, bet ne jauni ir ne jos amžiaus, o dažniausiai tie, kurie yra pakankamai seni, kad būtų jos tėvas.
Ne kartą mes kartu sėdėjome kavinėje ir prie jos priėjo penkiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai vyrai, norėdami su ja susipažinti. Net aš buvau šokiruota. Ana nenorėjo su jais susipažinti, sakydama, kad neturi ką duoti, tas senelis. Jei tik jis turėtų pinigų, bet taip ji neatrodė.
Neseniai Anna su savo problema nuėjo pas psichologą. Į ką jis atsakė, kad jai reikia uždaryti geštaltą su tėvu. Esą dėl to, kad ji neatleido tėvui, kuris ją ir motiną paliko jaunystėje, ją traukia suaugusieji. Tarsi norėdama kompensuoti tą tuščią tėvo sielos ląstelę.
Iš tiesų tėtis visai nedalyvavo Anos gyvenime. Ir ne kartą ji man sakė, kaip jai skaudu. Kaip ji norėtų sulaukti tėčio meilės. Ir viskas tampa logiška – jaunas žmogus negali duoti to, ką duos vyresnis vyras.
Ir ką jau kalbėti, manau, kad Ana turėtų pabandyti santykius su vyresniu vyru. Kodėl, jei ji su juo laiminga. O juk yra daugybė pavyzdžių, kai poros su amžiaus skirtumais puikiai sugyvena.
