Sandra buvo iš labai neturtingos šeimos. Jos motina buvo paprasta laiškanešė kaime, o tėvas – bedarbis veltėdis, mėgęs daug išgerti.
O kodėl jos motina gyveno su juo, vilkėdama ir jo įžūlų, tinginį kūną, yra paslaptis. Nors ne, viskas aišku – kaime vyrų pasirinkimas labai menkas. Bet kokių kokių, bet tik kad būtų. Tad bent jau apsvarstyk moterį, ir bus kažkoks statusas visuomenėje. Nieko baisaus, kad tavo vyras smarkiai geria. Svarbiausia, kad jis egzistuoja, ir svarbiausia, kad jis yra vyras. Sandra pažvelgė į visa tai ir suprato, kad tai nėra tas gyvenimas, kurio ji nori. Gyventi su tinginiu vyru ir kad jis temptų ją už nugaros – ne, tai ne gyvenimas, tai tik apgailėtinas egzistavimas.
Sandra užaugo ir atvyko į miestą studijuoti. Laimei, ji buvo pakankamai protinga, kad įstotų į valstybinę mokyklą. Tik gyventi teko bendrabutyje, vis tiek jai reikėjo šiek tiek pinigų, todėl teko eiti dirbti į kavinę padavėja naktimis.
Visą naktį dirbdavo ant kojų, o girti vyrai mane smaugdavo arba sakydavo ką nors nešvankaus ir nepadoraus. Tai labai nemalonu. Antrąjį darbo ten mėnesį ji susipažino su Marku. Markui 45 metai, jis sėkmingas verslininkas, labai sužavėtas Sandros grožio. Jis nueina ir pasiūlo jai pelningą sandorį. Jie turėtų kūniškų santykių, o jis ją išlaikytų ir išnuomotų namą. Iš esmės Markas buvo pakankamai gražus, atletiško sudėjimo, ir Sandrai jis patiko. Iš esmės jie sutarė.
Markas išnuomojo Sandrai didelį, erdvų butą su puikiu remontu miesto centre. Du kartus per savaitę jis ją aplankydavo nakvynei. Kartais ir dažniau. Tuomet Sandra metė nekenčiamą darbą ir daugelis jos problemų išnyko. Gyvenimas tapo ramus ir patogus. Nepaisant gerų santykių su Marku, ji nelaikė jo savo vaikinu, nenorėjo bendro gyvenimo. Ji tiesiog gyveno kartu su juo, nes tai tiko ir jam, ir jai. O kodėl gi ne?
Po trejų metų Markas, kaip įprasta, atėjo pas Sandrą į namus nakvoti. Ji ėmė jam pasakoti, kad jos verslas turi bėdų ir ji neturi pinigų. Bet jis vis tiek norėjo būti su ja. Jis pakvietė ją gyventi kartu ir nori, kad ateityje ji taptų jo žmona. Daugiau jokių išlaikymų nebereikėtų. Sandra atsisakė. Ji sakė, kad nėra pinigų ir santykių. Markas įsižeidė, iš pradžių jos maldavo, o paskui ėmė grasinti tai vienu, tai kitu. Bet ar jis turėjo teisę? Jie nuo pat pradžių buvo sutarę, kad tai tik verslas, nieko daugiau. O Markas jau buvo nupiešęs sau kažkokią pasakišką ateitį. Keista, toks suaugęs vyras, bet jis nesuprato, kad jauna mergina su juo gali būti tik dėl jo finansinės paramos.
