Praėjusiais metais mūsų sūnus vasarą išvyko pas močiutę. Jis taip laukė atostogų, todėl iš anksto susikrovė lagaminą ir išvyko neribotam laikui.
Senelė gerai su juo pasielgė. Ji džiaugėsi anūku ir skyrė jam visą savo dėmesį. Ji viską leido – visiškai atlaidžiai. Atvykęs į kaimą Džonas jautėsi visiškai laisvas. Taigi jis labai apsidžiaugė. Jis visada gyveno laukdamas kelionės pas močiutę. Jo tėvai nieko nekontroliavo. Tačiau šį kartą jis nepajuto laisvės skonio.
Tuo pat metu, kai anūkas atvyko aplankyti močiutės, pas ją atvažiavo ir jos antroji dukra, kuri dažnai keliauja po šalį. Tiesą sakant, ji ten gyveno visą likusį laiką. Ji neturi vyro. Taigi ji keliauja dėl darbo. Atostogos būna retai. Bet sūnus apie tai net nežino. Jis pripratęs, kad namuose yra tik močiutė ir senelis. Ir niekas kitas nėra atsakingas. Jonas ir jo teta dažniausiai bendrauja vaizdo ryšiu. Bet jie retai matydavosi asmeniškai. Taigi ji iš tikrųjų nedalyvavo jo auklėjime. Ji buvo stebuklinga moteris, atnešanti jam dovanų, savotiška fėja.
Tik kai jie buvo priversti porą dienų gyventi kartu, sesuo pradėjo jam reikšti pastabas, jai nepatiko, kad jis varsto duris, kaip sulanksto daiktus, kiek laiko praleidžia kalbėdamas telefonu. Kitaip tariant, ji kontroliavo kiekvieną jo žingsnį. Akivaizdu, kad jis buvo nusiminęs. Jis priėjo prie močiutės ir sako: “Senele, mano teta tokia pikta! Ar ji greitai išvažiuos?”
Senelė jam atsakė, kad ji jį tik auklėja, o ne yra pikta. Tokia jos auklėjimo vizija. Ir jis turėjo jos paklausyti. Parodykite jai šiek tiek pagarbos. Bet anūkas vis kartojo savo. Kai teta jam dar kartą papriekaištavo, jis išdrąsėjo ir pasakė jai, kad ji čia ne ta, kuri vadovauja, ir kad ji neturėtų vadovauti! Tik seneliai gali vadovauti ir daryti pastabas.
Sesuo nusišypsojo, o paskui dar ilgai bandė jam įrodyti, kad ir ji čia gyvena. Todėl ji turi visas teises. Po šio incidento Jonas nusprendė atsiprašyti ir nuo to laiko jie nebekonfliktuoja. Spėju, kad taip pasikeitė jo požiūris į tikrovę. Juk jis norėjo atsipalaiduoti, pabėgti. Tačiau tai nepavyko. Vėl pradėjo jam priekaištauti ir kontroliuoti. Ne ką geriau nei namuose.
Mes vis dar prisimename tą istoriją ir iš jos juokiamės. O mano seseriai buvo pasakyta, kad jam reikia dažniau grįžti namo.
