Taip nutinka, kai gyvenimo įvykiai priverčia į jį pažvelgti kitaip. Kai kurie dalykai gali palaužti mūsų psichiką net ankstyvoje jaunystėje.
Žinoma, Marija niekada visiškai nepasitikėjo savimi. Ji visada manė, kad auga normalioje šeimoje, ir tiksliai nesuprato, kas yra tėtis ir kodėl jis nuolat bėgioja iš vieno buto į kitą. Tačiau iš tiesų jos tėtis atlikdavo savo, kaip tėvo, darbą, todėl vaikas jo visiškai neklausinėjo.
Buvo aišku, kad tėtis ją myli ir neturi jokių sunkumų. Draugės iš kiemo tam tikru gyvenimo momentu pradėjo klausinėti, kodėl tėtis negyvena namuose ir taip dažnai matomas su kuo nors kitu, o ne Marijos mamos draugijoje. Marija nieko nesuprato. Visi žiūrėjo į ją užjaučiančiai. Jai atrodė, kad žmonės negali į tai kreipti dėmesio, o kadangi pati Marija nusprendė elgtis labai ramiai, niekas neturėtų pastebėti, kad kažkas vyksta ne taip.
Tada Marija susimąstė, kas apskritai yra šeimyninis gyvenimas, ir jai kilo klausimas, kodėl jos tėvas iš tikrųjų taip elgiasi ir gyvena su kita moterimi, o ne su Marijos motina. Visa tai jai buvo keista, nes Marija buvo maža ir nenorėjo užduoti tokių klausimų, tačiau dėl stiprių ir nuolatinių apkalbų būtent ji tapo ta, kuri pirmoji išgirdo apie savo šeimą tokius žodžius kaip “neištikimybė”, “tėvas gyvena su kita moterimi”, “dvi šeimos”. Visa tai jai buvo visiškai nesuprantama.
Tiesą sakant, Marija suprato, kad turi net dvi mamas, nes teta Sara, kuri gyveno apačioje, dažnai būdavo mūsų namuose ir mama su ja labai maloniai bendraudavo, teta Sara net žaisdavo su Marija ir apskritai visada padėdavo jai ruošti pamokas, jei mama dirbdavo ilgiau, nei turėjo. Taigi Marija, būdama aštuonerių, nepagalvojo, kad tai gali būti keista, ir manė, kad taip ir turi būti, kad taip vadinasi šeimyninis gyvenimas.
Taigi po kurio laiko, kai pokalbių pasidarė daug, o vaikai tiesiog nepaleido ir nenorėjo duoti Marijai ramybės. O vaikai gali būti labai žiaurūs, net ir labai maži. Tuomet tokiu metu ji ėmė uždavinėti Mašai klausimus, ėmė domėtis, kodėl būtent taip yra ir kodėl tėtis gyvena apačioje ant grindų, o kartais nakvoja pas juos.
O mama atsakydavo, kad taip jau yra jų šeimoje. Buvo labai keista, bet vieną dieną mama jai pasakė, kad kai ji užaugs, viską supras. Tuomet Marija suprato, kad tai tikrai keista, ir norėjo užaugusi viską suprasti, todėl norėjo kuo greičiau užaugti.
Tėtis nesuprato, kodėl Marija juo piktinasi, eidamas pro šalį ir matydamas niūrų dukters veidą. Tai buvo labai keista, nes ji nenorėjo, kad tėvas matytų, ką ji galvoja, bet negalėjo nuslėpti savo apmaudo jam, nes tai buvo ne jos jėgoms. Tada, po poros metų, Marija suprato, kad gyvenimas gali būti daug įdomesnis ir kad šeimos apskritai gali būti labai skirtingos. Tai buvo nuostabu, bet niekas niekada nesuprato, koks gali būti toks žmogus kaip Marija, kai užaugs.
Todėl ji buvo paslaptinga ir visada manė, kad nežino, kas yra normali šeima. Jos tėvas labai palaikė, kai pradėjo gyventi dviejose šeimose, ir tai buvo lūžis jos gyvenime. Taigi darbas su psichologais buvo labai svarbus jos gyvenimo aspektas. Svarbu suprasti, kad šios situacijos yra įvairios. Yra ir tokių atvejų, kai tėvai ne tik gyvena dviejose šeimose, bet ir atvirai apgaudinėja savo moteris, o paskui grįžta namo ir pasakoja, ką padarė, o žmona turi atleisti vyrui, ypač kai sužino, koks jis yra.
Būtų keista į tokius žmones žiūrėti su supratimo gaidele, nes jiems patiems reikia psichologo, o jam tenka spręsti tokias problemas. Taigi Marija iki šiol sprendžia savo vaikystės traumas, kurios tada ją labai paveikė, taip pat paveikė jos pirmuosius santykius, kurie yra labai tikri. Buvo keista į tai atkreipti dėmesį ir apskritai buvo galima kalbėti įvairiomis temomis, bet vaikai kieme buvo labai žiaurūs ir tai buvo ypatingas momentas. Apskritai būtų buvę sunku kalbėti apie tai, kokia yra tikra santuoka, Marija tokio amžiaus vis tiek nebūtų to supratusi, bet ji bent jau suprato, kad jie turi keistą šeimos modelį ir kad tokiomis sunkiomis akimirkomis reikia rasti žodžių savo vaikui. Todėl jai buvo keista suvokti, kad mama jos negirdi ir visi gyvena taip, tarsi viskas būtų gerai, ir niekas negalvoja apie tai, kaip tai gali paveikti šeimą ir kas ateityje laukia taip augančio vaiko. Svarbu, svarbu tokiais momentais galvoti apie vaikus.