Iš pradžių nesupratau, kodėl mano dukra taip skubėjo ištekėti už savo draugo, kurį pažįsta vos mėnesį. Aš net maniau, kad ji nėščia. Kokia dar galėtų būti kita priežastis? Bet dukra sakė, kad jie nesitikėjo kūdikio. Jie tiesiog per daug myli vienas kitą ir negali gyventi be meilės. Na, tuo metu aš tiesiog džiaugiausi. Ne kiekvienam pasiseka rasti tokią meilę. Iškart jie nusprendė kelti vestuves – tėvai iš jaunikio pusės davė pinigų, taip pat ir mes.
Vyko vestuvių ceremonija, visi svečiai buvo laimingi ir šypsojosi. Tačiau pastebėjau, kad jaunikio mama buvo labai liūdna. Iš pradžių pamaniau, kad jai nepatiko sūnaus pasirinkimas ir ji net nenorėjo pagalvoti apie tai, kad galėtų prieiti prie jos ir paprašyti. Tačiau kažkas man kėlė nerimą, todėl vis dėlto priėjau. Į klausimą, kas nutiko, mano sesuo tylėjo, o paskui pakėlė galvą ir su ašaromis ėmė man pasakoti štai ką.
-Šių vestuvių neturėjo būti. Mano sūnus padarys tavo dukrą nelaimingą. Jis jos nemyli, jis jos visai nemyli. Jis tuokiasi vardan keršto. Jo buvusi mergina jį metė, apgaudinėdama jį su savo geriausiu draugu. Taigi jis nusprendė jai atkeršyti. Sakiau jam, kad nedrįstų. Bet jaunimas neklauso vyresniųjų.
– Klausiausi viso to ir galvojau, kokia nesąmonė. Ne kartą dukros klausiau, ar viskas jos santykiuose klostosi gerai. Ji atsakydavo, kad viskas tiesiog puiku. Tuo metu nekreipiau dėmesio į dukrytės ašaras, maniau, kad ji tiesiog nenori vestuvių.
Tačiau po dviejų mėnesių dukra grįžo namo su ašaromis ir maišais. Paaiškėjo, kad jos vyras pateikė skyrybų prašymą. Jis vis dar labai myli savo buvusiąją, dukra jam visai nemiela, o jis ištekėjo dėl keršto. Dabar mane graužia kaltės jausmas, kodėl to nesustabdžiau? Juk žinojau.
