Prieš šešerius metus labai džiaugiausi, kad turėsiu anūką. Žinoma, pažadėjau dukrai, kad padėsiu jai prižiūrėti kūdikį, ir kelis pirmuosius mėnesius praktiškai gyvenau jų namuose, derindama tarnaitės, virėjos ir guvernantės pareigas. Spėju, kad dukra greitai prie to priprato, o tolesnės mano “pareigos”, susijusios su jų šeima, tik augo kaip sniego gniūžtė. Mano anūkas nuėjo į darželį ir aš maniau, kad galiu atsikvėpti. Ne! “Mama, šiandien pasiimk Ričardą, mes negalime!”. Tai buvo “pasiimk jį”, o ne “ar gali jį pasiimti?”.
Laikui bėgant į “mama pasiimk” nebereagavau taip aštriai, tiesiog pakeičiau planus ir nuskubėjau į darželį, kad Ričardui nereikėtų likti budinčioje grupėje. Vieną dieną pamačiau jį stovintį prie lango ir žiūrintį į alėją, vedančią prie pagrindinio įėjimo į dienos centrą. Pastebėjęs mane, jis net pašoko iš džiaugsmo, kad pagaliau kažkas atėjo jo pasiimti.
Vėliau kalbėjausi su dukra ir prašiau, kad ji ilgai nelauktų, kol pasiims anūką, o ji man pasakė: “Mama, jei taip pasakysi, pasiimk Ričardą anksčiau, kad galėčiau išsigalvoti šią problemą.
Man tiesiog buvo bjauru, kad mano dukra mano, jog laiku pasiimti sūnų iš darželio yra problema. Tylėjau, o ateityje pasiimdavau anūką dar anksčiau, nei pasiimdavo kitus vaikus. O tada – dar viena staigmena. Dukra man paskambina ir pastato mane prieš faktą:
– Mama, mes šiek tiek atsipalaidavome versle, išvykome į Egiptą, porą savaičių atostogausime.
Apsidžiaugiau – anūkas pamatys jūrą, turtingą Egipto pakrančių vandenų žuvų fauną, piramides… Tačiau džiaugiausi per anksti.
– “Noriu, kad šįvakar pasiimtum Ričardą namo ir leistum jam pasilikti su tavimi!
Mane ištiko epifanija:
– Ką reiškia “jau nakvoja”? Nejaugi tu jį pasiimsi su savimi?
– Žinoma, kad ne! Kas važiuoja atostogauti su “priekaba”?
– Žinai ką, mano brangioji “vilkike”, tu ir tavo vyras jau visiškai praradote krantą! Aš turiu savo planų ir savo gyvenimą. Taigi, prikabink “priekabą”, ir keliauk su juo! Kūdikis ir tavęs vos mato, o čia pusmečiui nusprendė dingti! Tu pagimdei, auginkis! Aš tau padėsiu, ne viską už tave padarysiu, nesvarbu, ar tu įsižeisi, ar ne.
Žinoma, dukra įsižeidė, kaip gali būti, tiek metų – toks kategoriškas atkirtimas! Ričardas išskrido su jomis į Egiptą, maudėsi jūroje, o emocijų jūra dukrai, tikiuosi, po atostogų nurims, ir ji supras, kad negalima disponuoti svetimu laiku, net jei tai motinos laikas.
