Turiu sūnų. Nežinau kodėl, bet jis pasirinko žmona merginą iš disfunkcinės šeimos. Mano dukrytės mama plauna prieangį, o mano patėvis geria, ir daug. Žinoma, jis negali išlaikyti nė vieno darbo. Taigi jis užsidirba alkoholiui dirbdamas atsitiktinius darbus.
O mano uošvė, kuriai 26 metai, ir jos jaunesnės seserys, kurioms 15 ir 13 metų, visą gyvenimą gyveno nelabai gerai. Nieko gero negalima pasakyti ir apie mano pačios svainės tėvą. Jis sėdi kalėjime ir niekada nemokėjo alimentų vaikams. Iš pradžių mano sūnus susitikinėjo su Amanda, paskui jie pradėjo gyventi kartu. Paskui, kai Amanda pastojo, jis susituokė.
Supažindinimas su jos šeima įvyko labai savotiškai. Amanda gamino karštą maistą. O aš gaminau įvairias salotas ir užkandžius, pirkau šampano ir vyno. O Amandos tėvai atėjo tik su dviem buteliais degtinės ir viskas.
Pažintis vyko labai audringai ir negražiai kalbant. Svotai primygtinai reikalavo surengti prabangias vestuves kavinėje. Atspėkite, kas turėjo už jas sumokėti? Žinoma, mano vyras ir aš.
– Kas čia tokio? Juk jūsų vyras dirba ir gerai uždirba! – Jis man pasakė mano būsimąjį sužadėtinį.
Bet aš atsisakiau šio vestuvių varianto. Vaidinome vestuves namuose, buvo pakviesta tik 20 svečių. Man buvo labai gėda prieš kitus svečius dėl mano sutiktuvių. Svotai elgėsi daugmaž normaliai, tačiau sutiktoji girtavo, kalbėjo visokias kvailystes ir labai vulgariai juokavo. Man buvo labai gėda dėl jo prieš kitus svečius.
Žinoma, Amanda panaši į savo tėvus. Ji pagimdė vieną po kito du sūnus. Jie geri berniukai, bet labai blogai auklėjami. Sūnus nedalyvauja vaikų auklėjime. Jie su žmona nusipirko butą su hipoteka, todėl dabar sūnus dirba dviejuose darbuose. Jis grįžta namo tik miegoti. Amanda rūpinasi vaikų auklėjimu.
Vyresniajam anūkui yra 8 metai, o jaunesniajam – 6 metai. Berniukai daug keikiasi. Jie nuolat keikiasi, mušasi ir keikiasi vardais. Ir suaugusieji jų nė kiek nesistebi! Bandžiau savaitgaliais pasiimti anūkus į savo namus. Tai buvo siaubinga: Sugadinau visą savaitgalį. Taigi šią vasarą nuvažiavau į vasarnamį. Jis mums su vyru priklauso jau daugelį metų. Paveldėjome jį iš vyro tėvų.
Su savimi pasiėmiau anūkus. Namelyje praleidome dvi savaites. Stengiausi kaip įmanydama juos perauklėti. Daug su jais skaitėme. Mokiau juos, kaip elgtis prie stalo, mokiau dirbti. Ir jie tapo visiškai kitokie. Jie nustojo keiktis ir padėjo man buityje: nešė vandenį, rinko vaisius iš sodo.
Buvo malonu į juos žiūrėti!
Aš atvedžiau tėvams normalius vaikus. Mano sūnus man padėkojo, o marti pasakė
– “Kokie jie buvo vaikai, tokie ir yra dabar!
Paprašiau, kad ji juos auklėtų taip pat, kaip aš. Ir ji dažnai pasiimdavo vaikus pas savo tėvus. Tuo metu aš dirbau, o paskui susirgau. Labai ilgai nemačiau anūkų.
O paskui jie atvyko pas mus Naujųjų metų išvakarėse. Tai buvo košmaras! Berniukai visą laiką barėsi ir mušėsi. O paskui jie pradėjo ir keiktis! Tai buvo siaubinga. Bandžiau paaiškinti savo anūkams, kad taip elgtis negalima. Bet jie tik juokėsi.
Nežinau, kuo jie užaugs, jei ir toliau juos taip auklės mano prosenelė. Tikriausiai iš jų nieko gero neišeis
