Visi vyrai, su kuriais palaikiau santykius, buvo ryžtingi ir turėjo stuburą. Tai svarbūs charakterio bruožai, rodantys tvirtumą ir autoritetą ne tik lovoje. Kiekvienas atsakingas vyras neturėtų būti silpnas. Silpnumas, beje, labai dažnai pasireiškia kivirčais.
Vyras “lankstosi”, kai nori man įtikti, ir tai yra didelė problema. Pasirodo, jokio posūkio nebuvo ir nebus. Po tokių veiksmų prarandu susidomėjimą, o laikyti vyrą stipriu žmogumi man sunku. Kad ir kaip stengčiausi keistis pati, negaliu įžvelgti šio branduolio žmoguje, kurį norėčiau matyti šalia savęs. Ir tai tik dėl smulkaus poelgio mano atžvilgiu.
Taip jau sutvertas pasaulis, ir esu tikras, kad mano mama ar mergina gali pasakyti, jog elgiuosi neteisingai ir kad esu per daug išrankus. Visose situacijose žmogus negali rodyti charakterio silpnumo, ypač jei yra konkurencingumas. Jis negali būti kietas, tada kitas gali. Manau, kad parama ir kitais įvairiais dalykais, turėtų domėtis giminaičiai ir draugai, jo moteris neturėtų to daryti. Matyt, vaikystėje nesistengė to mokyti vyrų, bet turėjo.
Galų gale, tris kartus ištekėjusi, dėl vyro silpnumo visos santuokos žlugo. Jie paprasčiausiai negali būti tokie kieti, kad ir kaip to nenorėčiau. Man pačiai blogiau gyventi su silpnu vyru. Gyvenime sukaupiau tiek daug patirties, kad galiu ja dalytis dėka daugelio vyrų.
Bet likau viena, ir tik dėl to ilgiuosi namų. Tikriausiai liksiu viena visą likusį gyvenimą, nebesu tinkamo amžiaus naujiems santykiams, o aplinkinių nuomonė ne ką prastesnė. Su savo noru ir patirtimi atsidūriau čia, tai komiška, tiesa? Kartais pagalvoju, gal veltui man tų vyrų reikėjo, gal jie visai nereikalingi? Galima gyventi ir be santykių, juk taip kažkas gyvena.
Ir nesiruošiu liūdėti klasikiniu suvokimu. Nesiruošiu verkti ir mėtytis pykčio priepuoliais. Veikiau jausiu apmaudą, kad manęs nebepatrauks toks žmogus, iš kurio matysiu norą mane sužavėti. Visi per mane prasiveržiantys jausmai bus įvertinti kaip netikri. Nėra atviro susidomėjimo. Tai slopina faktą, kad kol kažko savyje nepakeisi, niekas nepasikeis. Esu vienišas ir būsiu ištikimas savo tradicijoms iki galo, nes nieko savyje pakeisti negaliu. Nemanau, kad būtina save keisti, be to, mano amžius nepritaikytas pokyčiams.
Nors mano gyvenimas buvo nepatikimas, gyvenau jį gražiai.
