Kiek kartų iš kitų moterų girdėjau įvairių siaubo istorijų apie uošves, visada tikėjau, kad jei su žmogumi elgsiesi gerai ir draugausi, jokių konfliktų nekils. Tuo tarpu po santuokos sudarymo mano santykiai su uošve buvo puikūs. Mes su vyru gyvenome atskirai mieste, mano uošvė ir uošvis gyveno už miesto, patys laikėme gyvulius, dirbome daržą.
Mano vyras nebuvo visų tų ūkio darbų mėgėjas, bet kasmet, kai turėdavome atostogų, įkalbėdavau jį važiuoti į tėvų namus padėti. Man jų buvo gaila – jie juk ne senukai ir taip sunkiai dirba. Neturėjau jokių savanaudiškų paskatų, tiesiog norėjau padėti. Ir mano uošvė atrodė laiminga. Kai jie atvažiuodavo pas mus į svečius, visada juos kuo nuoširdžiausiai sutikdavau. Juk mano vyro tėvai buvo mano tėvai.
O paskui atsitiko nelaimė – mirė mano uošvės vyras, mano uošvis. Ji labai sielvartavo, jai buvo labai sunku, ir man buvo labai gaila senos moters. Tuomet ir pasiūliau vyrui pasiimti mano uošvę pas mus. Juolab kad turime didelį namą, sūnus užaugo, išėjo mokytis, yra laisvas kambarys uošvei. O tuo metu jau turėjome didelį privatų namą netoli miesto, žemės sklypą, kuriame auginome daržoves.
Mano vyras sutiko, uošvė atvažiavo pas mus. Vėlgi – visą laiką buvau šiltai priimta. Jau po mėnesio pradėjau pastebėti, kad vyras su manimi elgiasi kitaip. Kažkodėl jį išveždavau ant savęs, mano maistas buvo neskanus, pinigus leisdavau bet kam ir apskritai nebuvau šeimininkė. Nesupratau, kas negerai. Žinoma, iškart pagalvojau – jis turi meilužę. Bet ne, mano vyras namo grįždavo laiku, kaip visada, telefone neturėjo jokių įtartinų kontaktų ir niekada neslėpė savo įtaiso. Kažkas kita buvo ne taip.
Ir štai vieną dieną grįžau iš darbo anksčiau nei įprastai. Pasakiau vyrui ir uošvei, kad grįšiu vėliau, bet grįžau anksčiau. Iš virtuvės girdėjosi labai emocingas pokalbis. Vyras ir uošvė buvo taip į jį įsitraukę, kad net neišgirdo, jog grįžau. Išgirdau. Mano uošvė pasakojo, anksčiau buvusi miela, nedrąsi močiutė rėkė visu balsu kaip Hitleris prie pakylos. Ji protestavo prieš mane, pylė ant manęs purvą, sakydama, kad esu blogiausia, kas gali būti mano vyro gyvenime, ir apskritai, reikia manimi atsikratyti.
O mano vyras, kaip tas ožiukas, tyliai lingavo galvą ir viskam pritarė. Tiek daug apie mielą močiutę. Pokyčiai įsigaliojo beveik iš karto. Kai nuėjau į virtuvę ir pasisveikinau, uošvė tiesiai šviesiai pasakė, kad mano maistas bjaurus, dabar ji yra virtuvės šeimininkė. Ji taip pat nupirks produktų, o aš nežinau, kaip plauti daiktus. Trumpai tariant, man buvo uždrausta ką nors daryti namuose. Aš ne tik apstulbau, mane visa tai pribloškė.
Taigi koks buvo rezultatas? Mano vyras padavė skyrybų prašymą, dabar gyvenu su mama. Štai pavyzdys – niekada nepriimkite į namus savo uošvės. Miela močiutė pasirodė esanti gudri ir klastinga ragana.
