Man buvo 19 metų, kai vaikinas vardu Danielis, su kuriuo susitikinėjome metus, paprašė manęs tapti jo žmona. Žinoma, žinojau, kad dar šiek tiek per anksti ir kad nebegalėsiu išeiti su draugais ir linksmintis. Tačiau Danielis atrodė labai patikimas ir geras vaikinas. Iš baimės, kad nerasiu geresnio už jį, vis dėlto tapau jo žmona.
Pradėjome gyventi kartu su jo tėvais. Mano tėvai turi didžiulį privatų namą netoli miesto. Mums ten buvo paskirtas antrasis aukštas. Iš karto verta pasakyti, kad Danieliaus tėvai nebuvo vargšai, o mūsų santuokos metu Danielius taip pat neblogai uždirbdavo, ir aš galėjau drąsiai studijuoti universitete.
Po dvejų metų susilaukiau pirmojo vaiko – dukters. Danielis buvo labai laimingas, bet paskui prasidėjo bėdos, kurių nesitikėjome. Mano vyras liko be darbo. Tėvai siūlė jam darbą šeimos įmonėje, bet mano vyras yra labai savarankiškas, nusprendė, kad ieškos savo kelio. Tiesiog vienas draugas pasiūlė jam išvykti į užsienį užsidirbti pinigų. Taigi Danielius sutiko.
Sutarėme, kad jis važiuos tik metams, kad tik turėtų pinigų, pirmą kartą pagyventų, gal ką nors nusipirktų. Tačiau paragavęs didelių pinigų, vyras grįžo po metų, o paskui pasakė, kad vėl išvažiuoja, bet jau dvejiems metams. Jis nori nupirkti mums nuosavą būstą mieste, kad nebūtume priklausomi nuo tėvų. Žinoma, toks elgesys labai pagirtinas, bet aš, o kaipgi aš ir mano dukra? Mano vyras pažadėjo atvažiuoti porą kartų per metus. Taip jis ir padarė. Trumpai tariant, taip jo uždarbis užsitęsė penkerius metus. Tuo metu aš jau taip troškau vyro šalia savęs, kad mano galvoje tiesiog pasidarė tuščia.
Vieną dieną viename iš socialinių tinklų man parašė vyras, šiek tiek vyresnis už mane. Jis apipylė mane komplimentais, sakydamas, kad esu pati gražiausia ir geidžiamiausia. Jau seniai nieko panašaus nebuvau girdėjusi iš savo vyro. Trumpai tariant, mėnesį susirašinėjome, o paskui susitikome. Per tą susitikimą viskas įvyko. Aš išdaviau savo vyrą. Bet jaučiausi taip gerai, kad dar porą kartų su juo susitikinėjau. Ir kaip likimas lėmė, po dviejų mėnesių mano vyras grįžo namo jau su galais. Jis kalbėjo man gražius žodžius, nupirko butą. Mane kankino sąžinė. Prisipažinau jam, kad jį apgaudinėjau, ir ne kartą. Kas nutiko toliau?
Vyras mane išvarė iš namų. Tada sugalvojau nueiti pas meilužį, bet jis iškart pasakė, kad negali manęs priimti, turi darbo, krūva pasiteisinimų. Trumpai tariant, meilužiui buvau laikinas variantas. Mano sutuoktinis jau padavė skyrybų prašymą, mano dukra dabar gyvena su manimi pas mano mamą, bet Danielius grasina ją atimti. Man taip gėda, kodėl nelaukiau savo vyro, kaip galėjau jį taip išduoti.
