Buvau vyriausia sesuo didelėje šeimoje. Visus maitinau, prižiūrėjau, vedžiau į darželį ir mokyklą. Tėvai manęs neklausdavo, ar noriu, ar nenoriu, ir viskas.
Draugų praktiškai neturėjau, nes neturėjau laiko su jais susitikti. Mano bendraamžiai juokėsi iš manęs, sakydami, kad aš moku tik šluostyti vaikams užpakaliukus. Buvau tokia įžeista, kad dažnai dėl to verkdavau. Tėvas tai pamatė ir mušė mane diržu. Jis sakė, kad išmušė man iš galvos šūdą.
Aš neturėjau vaikystės. Baigęs devintą klasę, nuėjau į vietinį koledžą. Tėvai pasirinko už mane, jie nusprendė, kad turėčiau mokytis virėjos specialybės, kad vėliau visa šeima būtų gerai maitinama.
Po trejų metų įsidarbinau kavinėje. Tėvas vertė mane vogti maistą, bet aš atsisakiau. Motina apkaltino mane savanaudiškumu, sakydama, kad dėl manęs visi liko alkani. Taip pat atėmė mano pirmąjį atlyginimą. Kai gavau antrąjį, pabėgau iš namų ir įlipau į pirmą pasitaikiusį traukinį. Man nerūpėjo, kur važiuosiu, jei tik galėsiu ištrūkti iš šio pragaro. Žinojau, kad jei pasiliksiu, susigadinsiu savo gyvenimą.
Taip, buvo sunku, bet būti tėvų vergu buvo dar sunkiau. Nusprendžiau siekti savo tikslo, nesvarbu, kiek man tai kainuotų. Šveičiau grindis, šlaviau, užėmiau indų plovėjos pareigas ir tik tada buvau įleista į virtuvę.
Taupiau net tada, kai mano atlyginimas padidėjo kelis kartus. Visus pinigus dėdavau į taupyklę. Svajodavau apie nuosavą butą, kuriame būčiau vienintelė šeimininkė. Visą laiką gyvenau su savo pagyvenusia močiute. Ji imdavo iš manęs simbolinį mokestį, o aš jai padėdavau tvarkytis namuose. Senelė buvo mano šeimos pakaitalas. Ji visada pasitikdavo mane iš darbo su žolelių arbata ir naminiais pyragais. Tomis akimirkomis buvau laimingiausias pasaulyje.
Netrukus sutikau savo būsimą vyrą. Vestuvių nekėlėme – tiesiog pasirašėme savo vardus. Tada persikrausčiau gyventi pas jo tėvus. Po kelių mėnesių susilaukiau dukros, o vėliau – sūnaus.
Pradėjau svajoti apie savo tėvus. Pasikalbėjau su vyru ir nusprendėme juos aplankyti. Nupirkau pilnus krepšius dovanų ir pasiruošiau palankiai kelionei. Pamatę mane, jie ėmė mane vadinti vardais ir mosuoti kumščiais. Mano broliai gėrė, sesuo irgi nusileido.
Mama ir tėtis net nepastebėjo, kad esu ne vienas. Jie nežiūrėjo į mano anūkus, trenkė durimis man į veidą. Galite sakyti, kad esu smulkmeniškas, bet aš apsisukau ir išėjau. Su savimi pasiėmiau viešbučius. Net į laidotuves nevažiavau.
