Prieš ištekėdama su savo vyru susitikinėjau trejus metus, o susituokėme prieš dvejus metus.
Mano sutuoktinis yra mano pirmasis ir vienintelis vyras. Niekada net nežiūrėjau į kitus vyrus. Tačiau mano sutuoktinis buvo labai pavydus. Mano nėštumas buvo suplanuotas. Mes su vyru buvome be galo laimingi, kai testas parodė dvi linijas. Mano vyras visada svajojo apie sūnų ir nuo pirmos nėštumo dienos buvo tikras, kad tai bus berniukas. Jis ir aš buvome be galo nustebę, kai ultragarso tyrimo metu mums pasakė, kad turėsime dukrą.
Po ultragarso vyras pradėjo įtarinėti, kad esu jam neištikima. Jis man įrodinėjo, kad jų šeima yra “stipri sėkla”, dėl kurios gimsta tik berniukai. Iš tikrųjų mano vyras neturi seserų, tik brolius, o jo tėvas taip pat neturi seserų. Tačiau už vaiko lytį atsakinga moteris ir atsitiktinumas, todėl labai norėjau jam trenkti į biologijos vadovėlį. Visą nėštumą tikėjausi, kad, nepaisant visų šansų, turėsime sūnų. Tačiau gydytojai buvo teisūs ir mums gimė dukra, kurią pavadinome Marija.
Mano sutuoktinis apsimetė, kad džiaugiasi turėdamas dukrą, bet jam tai nelabai sekėsi. Jis ėmė vis dažniau kalbėti apie tai, kad kūdikis ne jo. Apie tai kalbėjo ne tik jis, bet ir jo giminaičiai. Mane labai įžeidė jų juokingi įtarinėjimai. Kita rimta problema buvo ta, kad mano dukra visai nebuvo panaši į savo tėvą. Mano vyras buvo rudų akių brunetas, o dukra gimė mėlynakė ir šviesiais plaukais, vaikystėje ji buvo tiksli mano kopija. Kai tapau vyresnė, mano genai ėmė viršų. Ne vieną dieną turėjau aiškinti savo mylimajai, kodėl mano dukra gimė tokios išvaizdos. Tačiau man vis tiek nepavyko įtikinti jo savo ištikimybe.
Taigi tai truko daugiau nei keturis mėnesius. Jau nebeturėjau jėgų su juo ginčytis ir ką nors jam įrodinėti. Paskui staiga viskas liovėsi ir jis virto mylinčiu tėvu. Maniau, kad jis nusiramino ir susitaikė su tuo, kad dukra perėmė mano išvaizdą. Tačiau buvo dar kai kas.
Į dukters gimtadienio šventę pakvietė būrį svečių, kurių dauguma buvo sutuoktinio giminaičiai. Kuo vyresnė darėsi mano dukra, tuo labiau ji darėsi panaši į mane, o tai, žinoma, neliko nepastebėta vyro. Mano giminaičiai kasdien pylė alyvos į ugnį kalbomis apie tai, kad jis augina nesantuokinį vaiką. Vieną dieną mano vyrui neišlaikė nervai ir jis jiems pasakė, kad yra šimtu procentų įsitikinęs, jog dukra yra jo, nes atliko tėvystės testą.
Vakare apie tai pasikalbėjau su vyru ir jis man prisipažino, kad DNR testą atliko, kai mūsų mergaitei buvo keturi mėnesiai. Testas parodė, kad Marija yra jo dukra. Vyras nusprendė man apie tai nieko nesakyti. Po to supratau, kodėl jo elgesys taip smarkiai pasikeitė, ir tikėjausi, kad jis tiesiog įsimylėjo mūsų mergaitę. Jaučiausi tokia įskaudinta ir net pasijutau taip, tarsi ant manęs būtų išpilta visa krūva šiukšlių. Juk kaip jis galėjo manimi nepasitikėti, kad net atliko tėvystės testą. Pasirodo, jis tikrai įtarė mane neištikimybe. Tai kaip mums toliau gyventi? Metams bėgant jo nepasitikėjimas tik stiprės, ir jei šiuo atveju man pavyko įrodyti, kad esu nekalta, tai kitu atveju jis gali net nenorėti manęs išklausyti.
Buvau taip sukrėsta jo elgesio, kad mano nuomonė apie sutuoktinį kardinaliai pasikeitė. Man pasidarė taip bjauru ir supratau, kad negaliu visą gyvenimą gyventi šalia žmogaus, kuris manimi nepasitiki. Taip, dukra yra jo, bet jo elgesys tik parodo, kad jam nerūpi, ką aš sakau.
Po viso to nusprendžiau pateikti skyrybų prašymą. Vyras buvo šokiruotas mano sprendimo. Jis bandė paaiškinti savo veiksmus, bet aš jo neklausiau, kaip jis manęs neklausė ir prieš metus. Visa jo šeima sakė, kad aš išprotėjau, kad tai nėra priežastis skyryboms, kad aš karštai gailėsiuosi dėl to, ką padariau. Mano tėvai irgi manęs nesuprato, bet vis tiek leido grįžti namo. Nesiruošiu visą gyvenimą praleisti teisindamasi vyrui, kuris gali atrodyti kaip Dievas žino kas. Verčiau pati auginsiu mūsų vaiką, nei visą gyvenimą gyvensiu baimėje!
Kaip manote, ką mergaitė padarė gerai ar blogai?
