Dašenka buvo labai graži mergina. Ją tikriausiai būtų galima pavadinti gražiausiu kada nors matytu vaiku.
Mergaitė buvo protinga ir kukli, be to, dar ir labai talentinga. Akivaizdu, kad sutuoktiniai visada svajojo susilaukti dar vieno vaiko, bet kadangi daugiau vaikų neturėjo, visą savo meilę atidavė Dašai, kuri jiems atsilygino su dėkingumu. Mergaitė užsiiminėjo šokiais, ėjo į plaukimą, muziką ir piešimą. Būdama dešimties metų, ji buvo abiturientė.
Būdama tokia jauna ji dar nebuvo pasirengusi rinktis, ką veiks ateityje. Tačiau su visa atsakomybe pasirinkusi prioritetines sritis ir kartą pasakė mamai: “Mama, aš jau daug ką išbandžiau ir jau apsisprendžiau. Labai norėčiau daugiau laiko praleisti šokdama ir plaukiodama, taip pat būčiau labai dėkinga tau ir tėčiui, jei pasiųstumėte mane nuodugniau mokytis užsienio kalbų.
Po kelerių metų Katerina ir Jegoras negalėjo atsidžiaugti dukters pasiekimais. Dukrai nereikėjo, kad tėvai padėtų jai mokytis, todėl visi šios šeimos nariai stengėsi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Tą dieną šeima išvyko prie upės. Buvo karšta vasaros diena, ir Katerina su vyru nuėjo maudytis. Jų dukra plaukė puikiai, todėl tėvai buvo visiškai atsipalaidavę dėl savo dukters, Daša tiesiog norėjo parodyti tėčiui naują stilių, kurio išmoko per pamokas.
Katerina, Jegoras ir Daša džiaugėsi laisvu laiku ir vienas kito draugija. Puikiai pailsėję, Katerina ėmė pakuotis daiktus, o Jegoras – lankstyti skėtį nuo saulės.
“Dašule, eik nusiplauti kojų nuo smėlio!” – sušuko motina dukrai, kuri jau buvo spėjusi apsiauti batus.
Mergaitė iškart puolė į vandenį ant šlaito, kuris buvo prastai matomas nuo paplūdimio.
– Kodėl ji taip ilgai užtruko? Juk praėjo daugiau nei penkios minutės! – pasakė Jegoras.
– Daša!” – sušuko motina dukrai.
Tai buvo paskutinė jųdviejų diena kartu. Po to jų laimingas gyvenimas baigėsi visiems laikams. Galbūt teisūs tie, kurie sako, kad Dievas iš mūsų atima pačius verčiausius, kad šalia jo būtų tik geriausi iš geriausių. Gelbėtojai Dašą rado tik kitos dienos pietų metu, nemažu atstumu nuo tos vietos, kur ji suklupo ir įkrito į vandenį. Mergina buvo pasimetusi, todėl jai nepadėjo net plaukimo įgūdžiai.
Mašą gelbėtojai rado kitą dieną, dideliu atstumu nuo tos vietos, kur ji suklupo ir negrabiai įkrito po vandeniu, į duobę. Išsigandusi mergaitė nuskendo, jai nepadėjo ir labai naujas plaukimo stilius. Po to, kas nutiko, Katerina ir Jegoras nustojo gyventi, jie tiesiog nustojo jaustis gyvi. Ir ką jūs galite pasakyti? Juk tai atsitiktinumo reikalas. Kaip manote, ar nelaimė įvyko dėl tėvų aplaidumo, ar tai buvo tiesiog likimas?
