Mano mamos sesuo niekada neturėjo vaikų, tačiau turėjo prabangų trijų kambarių butą miesto centre ir rimtų sveikatos problemų. Jos vyras buvo kolekcininkas, todėl mano tetos butas labiau priminė muziejų.
Mano jaunesnioji sesuo Lida turi tinginį vyrą ir du vaikus. Jie gyvena kambaryje, kurį nuomojasi bendrabutyje. Kai mano sesuo sužinojo apie tetos sveikatos problemas, iškart nuskubėjo pas ją pasiguosti dėl sunkaus likimo.
Iš karto turiu pasakyti, kad mūsų teta yra labai nemalonus žmogus, kuris neduoda jokio medaus, bet duoda kam nors pamokyti. Keletą metų ji kvietė mus su vyru pas save ir mainais už tai žadėjo, kad duos mums savo būstą.
Mes turėjome savo būstą ir atsisakėme tokio “gero sandėrio”, tik kartais atvežame jai maisto produktų ir vaistų, o aš valau jos namus. Visa tai darome iš pareigos jausmo, bet ne dėl tetos kvadratūros. Po to, kai Lida aplankė tetą, po kelių dienų ji su šeima išvyko gyventi pas giminaitę.
Mes su seserimi niekada nesutardavome, ji visada man pavydėjo: Aš turiu darbštų ir mylintį vyrą, puikų sūnų, gerą darbą, didelį atlyginimą ir nuosavą būstą. Mano sesuo skambindavo man tik tada, kai jai reikėdavo pasiskolinti pinigų. Tačiau sesuo turi viščiuko atmintį, todėl niekada negrąžindavo skolų.
Antrą kartą pastojusi nebeturėjau laiko tetai, nors mano vyras ir toliau retkarčiais atnešdavo jai siuntinių su įvairiausiomis gėrybėmis. Kai gimė mano kūdikis ir jai buvo šeši mėnesiai, nuvažiavome susitikti su prosenele. Priėjusi prie buto durų išgirdau riksmą, vėliau supratau, kad tai buvo mano mažosios sesutės riksmas:
– Kol neparašysi dovanojimo sutarties, atsisakau tave maitinti, todėl apsisuk ir lįsk atgal, ir noriu, kad šiąnakt neliptum iš savo šunsnukio.
Paskambinau į duris. Mane pamačiusi Lida neketino įsileisti į butą ir ėmė į mane grubiai spoksoti:
– Net nesvajok apie tai, tai tavo užpakalis, o ne butas!
Į tetos butą giminės mus įleido tik tada, kai pagrasinau policija. Per tą laiką, kol nemačiau tetos, ji gerokai pagyveno, net dešimčia metų. Kai ji mane pamatė, iš jos akių pasipylė ašaros.
– Kodėl tu verki? Na, greitai papasakok jai, kaip tau pas mus gera gyventi, ir liepk jai nusišauti. Žiūrėk, ji net netingėjo atnešti vaiką pas mus!
– Tetos kambaryje buvo likusi tik viena lova. Iš jos miegamojo net spintą išnešė, o vietoj jos visus daiktus sudėjo ant grindų. Bute neliko nė vieno buto, o pati teta nebenešiojo savo prabangių papuošalų. Man tapo aišku, kad mano sesers sutuoktinis vis dar sėdėjo namuose ir gyveno iš to, ką gaus pardavęs tetos daiktus.
Pasakiau, kad turiu eiti į tualetą, ir iš ten parašiau sutuoktiniui SMS žinutę, kad mano tetą reikia gelbėti nuo gyvenimo tame pačiame turte, kuriame gyvena mano sesuo. Tada grįžau į tetos kambarį ir pradėjau jai pasakoti apie visus įvykius, kurie nutiko per tuos metus mano gyvenime. Pasakodama tetai apie savo gimimą, pasakiau jai: “Tu turi šiek tiek palaukti”, – ir tą pačią akimirką paspaudžiau jai ranką ir sąmoksliškai mirktelėjau. Mano giminaitė suprato ir dėkingai pažvelgė į mane.
Mano sesuo iš visų jėgų stengėsi mane išprašyti pro duris, o jos vyras vis įeidavo ir klausdavo, ar ne per ilgai užsibūnu, nes mano kūdikis darosi irzlus. Pasakiau jam, kad jis tiesiog alkanas, ir paprašiau išeiti, kad galėčiau pamaitinti savo mergaitę. Mano vyras atvyko lygiai po valandos kartu su vietos apylinkės pareigūnu. Mano sesuo neskubėjo atidaryti durų. Tada pasakiau savo šeimai, kad tai mano vyras atvyko manęs pasiimti.
Atvirai kalbant, policininkas mano seseriai ir jos vyrui buvo nemaloni staigmena. Pakviečiau tvarkos sergėtoją pas tetą ir pasakiau:
– Aš asmeniškai girdėjau, kaip jie neleidžia jai valgyti. Jie pardavė visus jos bute buvusius baldus, auksą ir buitinę techniką. Tetos vyras buvo kolekcionierius, jų namuose būdavo daug vertingų daiktų.
Lydimas Lidos vytis, nuovados pareigūnas paklausė tetos:
– Ar norite rašyti protokolą?
Jos sesuo baigėsi nedideliu išgąsčiu, bet jos vyras kitus dvejus metus praleido pataisos darbų kolonijoje. Mama leido seseriai gyventi su vaikais, nors prieš kelerius metus kartu su visa šeima išvarė ją iš savo buto. Motina įsižeidė ir pasakė, kad aš niekada nepaveldėsiu, tačiau dėkodama už tai, kad mane išgelbėjo, teta paliko man savo namą kaip palikimą.
Mes su vyru lankome tetą kaip ir anksčiau, pasamdėme jai slaugytoją. Net neįsivaizduoju, ką ji išgyveno gyvendama su mano seserimi!
