– Dukra, viskas, aš nusprendžiau, kad tave palieku, – šiek tiek susirūpinusi, bet gana tvirtai pasakė Jelena Nikolajevna dukrai. Marina buvo baltaplaukė moteris, kaip sakoma, berniukas-babė, su neslepiamu apstulbimu žiūrėjo į motiną:
– Ir kur mes skubėjome? Ar ketiname ką nors aplankyti?
– Ne, nusprendžiau išvykti visam laikui.
– Ką, pas Alinką? Kas ten jūsų laukia? Jie patys vos suduria galą su galu. Ir čia jūs užlipsite jiems ant kaklo.
– Andrejau Michailovičiau, jis man pateikė pasiūlymą, – prisipažino moteris.
– Jūs apsisprendėte! – Marina piktai sumurmėjo, – ji ketino ištekėti?! Ir kas vietoj jūsų mokės paskolą? Eikite ir pasiimkite savo pensiją su jais.
– Taigi man taip pat reikia kažko, iš ko galėčiau pragyventi.
– Pažvelkite į tai. Jos pačios dukra yra užribyje, o jai tai nerūpi?! Ji turi meilę!
– Marina, po tavo tėvo mirties aš už tave moku penktą paskolą, o tau to neužtenka?
– Pinigus išleidau tavo anūkams. Jūsų svainis vergauja savo uždarbiui, ar manote, kad jis ten turi medaus?
– Esate apsėstas pinigų. Apie tai galvojate dieną ir naktį. Visada kalbate tik apie pinigus.
– Kas negerai su jūsų gyvenimu? Jūs tik miegate ir valgote.
– Koks tai gyvenimas? Kai persikėliau gyventi pas tave, maniau, kad prižiūrėsiu savo anūkus, bet aš jų visai nematau. Po gimdymo tuoj pat pasamdei auklę ir pasakei, kad esu sena. Paskui jie ėjo į darželį, paskui į mokyklą. Jie net nepasisveikina su manimi. O, už tai, kad priekaištauji man dėl duonos, ačiū!
– Kaip juos matysite, jei jie eis į anglišką mokyklą? Ar žinote, kiek visa tai kainuoja? Ir dar reikia mokėti už vadovėlius, drabužius, mokyklinę uniformą! O mokytojai ir jų skyriai? Ar žinote, kiek visa tai kainuoja? Ten eina tik viršininkų vaikai. Turėjau sumokėti tiek daug, kad juos ten gautum…
– Dėl tos mokyklos vaikai net nebemoka rusų kalbos.
– Jie bent jau moka anglų kalbą geriau nei bet kuris anglas. Kai jie baigs mokyklą, įstos į Tarptautinių santykių institutą. Jie gyvens užsienyje!
– Ką, Rusija jums nebepatinka?
– Kam to reikia?
– Dėl tavęs gyvenu blogiau nei kalėjime. Jūs net maitinate mane valandomis.
– Mama, jūs turite taupyti pinigus, kiekvienas centas svarbus.
– Oi, jūs dosnus, du arbatinukai per dieną. Kol lauke nesutemsta, neleidžiate įjungti šviesos. Dešimtą valandą užgesinkite šviesas. Tu net neleidi man pašildyti virdulio. Ar manote, kad man patinka toks gyvenimas? O kai ateina pavasaris, išsiunti mane į sodybą, ir aš ten gyvenu vienas iki šalnų. Suskaičiuokite kiekvieną agurką ir pomidorą. Jūs visada esate turguje. Neprisimenu, kada pirkau naujus drabužius. Toks gyvenimas yra blogesnis už sunkų darbą.
– Tu nesi kvaila ir sužadėtinį susiradai be drabužių, – piktai tarė Marina. – Be jokios gėdos eisite pas svetimą vyrą. Kada paskutinį kartą žiūrėjote į veidrodį? Nuotaka?
– Andrejus Michailovičius myli mane tokį, koks esu.
– Mama, palaukime su santuoka. Sumokėkite paskolą ir keliaukite toliau. Labai gerai suprantu tave kaip sisį.
– Ne, Marina, aš jau susikroviau daiktus ir padėjau lagaminą prie durų. Andrejus Michailovičius jau pasitinka mane prie įėjimo.
– Eik tu, – įsiutusi šaukė dukra paskui mamą, – jei mama jai atsuko nugarą sunkiausią akimirką, tai kuo ji gali pasikliauti?
– Į duris įžengėte ne ta koja! Jei nustosite šokinėti per galvą, jūsų gyvenimas taps lengvesnis. Jūs išvarginote vaikus. Jūsų dukra verkia per miegus. Kai mano svainis grįš, perduokite jam mano linkėjimus. Aš einu.
Elena paėmė lagaminą ir nuėjo prie lauko durų. Marina metė motinai žvilgsnį į pėdas:
– Tikiuosi, kad ji nieko iš manęs nepaėmė?
– Jei reikia, patikrink, – atsakė motina ir išėjo pro duris. Marina pribėgo prie lango ir pastebėjo vyrą, kuris paėmė jos lagaminą, ir jie kartu ėjo šaligatviu. Paskui jie dingo už posūkio, o dukra, žiūrėdama į motiną, verkė. Tačiau Marina verkė ne dėl motinos, o dėl to, kad nežinojo, iš kur gauti pinigų kitai įmokai. Ji nenorėjo lįsti į slėptuvę, nes tai buvo pinigai, kuriuos ji taupė sūnaus mokslams koledže. Dabar ji tikriausiai atiduotų savo pensiją Alinkai. Juk ji gali atiduoti seseriai kiekvieną savo pensijos centą. Dabar jis vyras, jis kaip nors ją išmaitins! Mokestis turi būti sumokėtas po dviejų dienų, o vyras nenori pervesti pinigų pakankamai greitai! Turėsime duoti savo…
