Mano vardas Andrejus. Mano tėvas po motinos mirties vedė moterį, kuri turėjo dvi dukteris.
Praėjo daug metų. Mes užaugome. Tada mano tėvas pateko į avariją ir mirė.
Mano pamotė pasirodė esanti labai padori moteris. Ji atsisakė buto dėl manęs.
– Šis butas priklausė jūsų motinai. Dabar jis turėtų būti jūsų!
Vienintelis dalykas, kurio manęs prašė mano uošvė, buvo leisti jos dukroms gyventi mano bute, kol jos baigs mokslus. O pati pamotė ketino grįžti į savo gimtąjį kaimą. Sutikau.
Maša ir Nataša buvo labai skirtingos. Tačiau jos abi turėjo tik vieną svajonę – susirasti vyrą su butu.
Prasidėjo nuostabus mano gyvenimas. Maša paruošė man pusryčius, o Nataša išlygino drabužius. Abi seserys stengėsi man įtikti.
O tada dviejų mėnesių skirtumu Maša ir Nataša pagimdė mano dukteris. Kai mano uošvė sužinojo, kad jos dukterys nėščios, ji baisiai supyko. Tačiau Maša ir Nataša atsisakė daryti abortą. Jie nusprendė susilaukti vaikų.
Pagalvojau, kad 18 metų mokėti trečdalį savo atlyginimo kaip alimentus būtų labai brangu, todėl nusprendžiau pirkti butą už paskolą.
Savo butą iškeičiau į du vieno kambario butus. Likusius pinigus panaudojau pradiniam įnašui už buto, kurį nusipirkau sau, paskolą.
Mašai ir Natašai daviau po vieno kambario butą, kad jos pasirašytų atsisakymą mokėti alimentus. Kelerius metus gyvenau ramiai.
Po ketverių metų į mano darbovietę atėjo vykdomasis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad turiu didžiulį alimentų įsiskolinimą.
Nuvykau pas seseris, kad tai sužinočiau. Jie juokėsi man į veidą. Jie pasakė, kad ką tik daviau jiems šiuos butus. Ir jie tyčia sugadino šį veiksmą.
Taigi dabar likau be tėvų buto. Aš moku hipoteką ir alimentus. Tai labai sunku.
Ir mano pamotė tuo džiaugiasi:
– Tai jums pasitarnaus! Jūs to nusipelnėte!
Nataša ir Maša uždraudė man matytis su dukromis. Pasiskolinau pinigų, kad sumokėčiau išlaikymo įsiskolinimą, ir kreipiausi į teismą, kad turėčiau teisę matytis su dukromis. Laimėjau teismą.
Darbe rimtai pasikalbėjau su viršininkais ir paprašiau, kad didžiąją dalį atlyginimo mokėčiau vokelyje. Dabar moku labai mažai alimentų.
Penktadienį pasiimu savo dukras ir sekmadienį nuvežu jas mamoms. Savo mergaitėms perku viską, ko jos nori. Veduosi juos į įvairias veiklas. Maša ir Nataša nuolat skundžiasi dėl manęs, šaukia, kad neskriaudžiu jų dukterų.
Taip pat papildomai moku dviem vaikinams už tai, kad jie prižiūrėtų mano seseris ir sakytų joms, jog kitų žmonių vaikai neleis joms ištekėti.
Kartą pasiėmiau savo dukras iš patėvio namų, dalyvaujant moteriai iš vaikų teisių apsaugos tarnybos. Sakė, kad jų motinos jas visai paliko. Dabar pati kreipiausi dėl išlaikymo vaikams ir mano dukros gyvena su manimi. Esu labai geras tėtis. Kai mano dukterys pamato savo motinas, jos pribėga prie manęs ir apkabina mane: jos labai bijo, kad motinos jas išveš. Ne veltui jiems skaitau pasakas apie piktąsias motinas.
Kai Nataša ir Maša viską suprato, aš jau buvau vedęs ir labai laimingai vedęs.
Pasiūliau Mašai ir Natašai sandėrį: jos grąžins man mano butus, o aš joms grąžinsiu jų dukteris. Žinoma, jie sutiko.
Dabar gyvenu labai gerai. Nuomoju du butus ir jau visiškai sumokėjau savo buto hipotekos paskolą.
Neleidau savęs apgauti ir labai gražiai atkeršijau savo įžūlioms seserims…
